"Gili užuojauta, nenumirkit iš bado, vargšeliai..:) Patys geriausi atlyginimai yra mokytojų, tik ar jie už juos atidirba - štai kur klausimas... Pensininkai įsikabinę į savo kėdes, net juokas nebeima, kaip 70, vos ne 80 metų dar dirba pedagogais, vos ne su karstais iš mokyklos išnešami, priedo dar pensijas gauna, o savo senatviniais marazmais ir išvaizda vaikus šiurpina... Tuo tarpu jauni žmonės be darbo... Jau kas kas, bet mokytojai tai moka skaičiuoti... Veltui piršto nepajudins, mokėkite už kiekvieną papildomą minutę..."

Ši citata paimta iš komentaro po vienu naujienų portalo straipsniu. Įdomu, kas šio komentatoriaus širdyje ir galvoje? Nuomonėje matome sarkazmą, pašaipą, diskriminaciją dėl amžiaus, išvaizdos. Yra teiginys, kad mokytojai turėtų dirbti ir neatlygintinai, kas skatina teisinį nihilizmą. Kai tik pasirodo straipsnis apie mokyklą, mokytojus, tai panašių komentarų būna daug. 

Mes kažkodėl mėgstame pervertinti, sureikšminti savo darbą, o kitų darbą su pasitenkinimu nuvertiname. Greitai įsižeidžiame, jei kas neigiamai atsiliepia apie mus, bet patenkinti esame, kai galime sutrypti kitus. Kodėl nepagalvojame, kad kultūringu būti yra naudinga pačiam? Drabstymosi purvu įgūdžiai taip gerai įsitvirtina pasąmonėje (o gal pereina ir į genus), kad labai gerai persiduoda iš kartos į kartą. Lyg genetinis susirgimas. 

Kada gi suprasime, kad ruošdami vaiką sėkmingam gyvenimui, pirmiausia jį privalome išmokyti elgtis visuomenėje. O visuomenė - tai šeima, kaimynai, mokytojai. Ar galima įsivaizduoti sėkmingą vaiko bendravimą su žmonėmis, jei jis nuolat girdi piktą, pagiežingą kritiką mokytojų atžvilgiu? Mokytojas - tai žmogus, kuris yra lyg vaiko darbdavys, lyg klientas. Jei mes nemokame bendrauti, bendradarbiauti su darbdaviu, nemokame gerbti kliento, tai save pasmerkiame bedarbystei. Ar vaikas gali mokytis ko nors gero iš nuolat kritikuojamo žmogaus? Nemanau. O norime, kad ir daug gero išmoktų, ir kad darbą galėtų turėti. Mokytojai būna įvairūs: ir genijai, ir vidutiniokai, ir darbštūs, ir nelabai ir nelaimėliai, ir dar visokie kitokie. Kaip ir bet kurios profesijos žmonės. Tačiau jei vaiką išmokysite mokytoją vertinti kaip nevykėlį tinginį, vaiką išauklėsite būtent su tokiomis savybėmis. Nerūšiuokite žmonių. Mokykite vaikus pasiimti tai, kas geriausia, atmetant tai, kas nesektina. Tada džaigsitės sėkmingu jo gyvenimu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!