„Kai man buvo pasakyta, kad mūsų nebereikia, išėjus iš savivaldybės nesuvokiau – į kurią pusę eiti“,- apie savo savijautą po valdininkų verdikto taip pasakė gydytoja Marija Zabulionienė, daugybę metų, laiko, sveikatos atidavusi tam, kad Panevėžyje atstumtieji, alkanieji turėtų namus, kuriuose jų visuomet laukia.
Eikite, ponia Marija, į visas keturias puses. O dar geriau – ramiai dirbkite gydytojos darbą ir nekelkite bangų su savo iniciatyvomis, amžina kritika, kad mažai valdžia daro dėl skurstančiųjų. Paprasčiau – nutilkite, nes tokios kaip jūs tiesiog trukdo mėgautis valdžios kėdžių teikiamais privalumais, drumsčia ramybę valdininkų kabinetuose ir netgi priverčia biurokratus kažką veikti.
Ir nereikia čia belstis į valdžios sąžinę. Sutartyje parašyta, kad mokesčius patys turite mokėtis, tai ir mokėkite. Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė stebėtinai greitai įgijo imunitetą vargšų ašaroms. Jos pačios alga su priedais leidžia iš aukščiau pažvelgti į paprastų mirtingųjų niekingai menkas bėdeles. O žiūrint iš aukščiau – matosi tik sutartis.
Ir dar direktorės popieriuose parašyta, kad Panevėžyje savivaldybei priklausančių socialinių įstaigų – per akis. Ir nereikia čia jokių visuomeninių išsigalvojimų. Yra Laikinieji vaikų globos namai, o juose – net vienas kambarys mušamoms moterims. Tiesa, jame galima gyventi dieną dvi, savaime suprantama kad be maitinimo. Bet – per tas dvi dienas girtuoklis mušeika vyras spės išsiblaivyti ir gal net priims moteriškę atgal į namus. O alkanus papenės Betliejaus valgykla. Matyt miesto valdžiai pasirodė, kad varguoliams per gerai pas Zabulionienę kasdien kimšti pietus iš trijų patiekalų. Pakaks ir Betliejaus sriubos.
Ne kartą teko lankytis ir Šeimos, ir Vaikų paramos namuose. Ne kartą kalbėjausi su žmonėmis, kurie ten rado tegul laikiną, bet meilę ir nuoširdumu dvelkiančią užuovėją nuo gyvenimo negandų. Ir tik akmeniu virtęs žmogus gali išlikti abejingas, pamatęs vaikus, kuriems Zabulionienės pietūs – vienintelis visos paros maistas.
Gal sutartis puikiai analizuojanti ponia surastų kelias minutes savo brangiai įkainuoto laiko susitikti su tais vaikais ir pati jiems paaiškinti kodėl jie nebegalės sočiai pietauti ir žaisti Vaikų paramos namuose? Neabejoju, vaikai suprastų, dauguma jų iš socialinės rizikos šeimų. Juos ne kartą jau atstūmė – tėvai pedagogai, bendraamžiai. Vienu smūgių – daugiau, ar mažiau – jau nebe esmė.
„Vaikų paramos namai bus uždaryti, atsisakėme investicinio projekto iš Europos Sąjungos lėšų, nes negalime įsipareigoti būdami nežinioje“,- sakė šių namų siela Marija Zabulionienė. Per 13 metų tiek Vaikų paramos namai, tiek Šeimos namai tapo gyvenimo mokykla šimtams vargstančiųjų ir dešimtims savanorių. Juk žmonės ten dirbo be jokio atlygio.
2011-ieji savanorystės metais yra paskelbti visoje Europos Sąjungoje.
Gegužės 8-ąją, minint Europos dieną šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė savanorystės svarbą ir pavadino ją nauja iniciatyva neformalaus ugdymo srityje.
Europoje savanoriai gerbiami ir skatinami, o Panevėžyje jų nereikia, kad nereikėtų skatinti. Akivaizdu - mūsų miesto valdžios požiūris į savanorius ir jų iniciatyvas kaip diena ir naktis skiriasi nuo europinio. Nors mums tai ir neturėtų būti naujiena. Būtent šio mero vadovavimo laikotarpiu miestui tapo nebereikalinga Baltoskandijos akademija, iki šiol neaišku – kokio ekonominio efekto pasiekta suplakus į krūvą Fotografijos ir Dailės galerijas.
Šį kartą eilė atėjo skurdžių užuovėjai. Tai pas socialdemokratus vadinama rūpesčiu paprastu žmogumi. Ne, nesuklydau. Juk būtent šios politinės jėgos ideologijos vinis – paprastas žmogus. Jie taip sako. Ir dar sako, kad jų žodžiai nuo darbų nesiskiria. Išvada – turime realų socialdemokatiškai tvarkingą rūpinimosi paprastu žmogumi pavyzdį.
Ar ir šį kartą mąstančioji miesto bendruomenės dalis liks abejinga protu nesuvokiamų vietos valdžios sprendimų stebėtoja? Ar tikrai visiems tas pats, kad dėl 20 tūkst. litų griaunama tai, kas kurta metų metus? Ar mūsų miestui nebereikia realia veikla prie bendruomenės problemų sprendimo prisidedančių visuomenininkų?
Man gėda už valdžią, kuri demonstratyviai spjauna ant mūsų miesto savanorių triūso ir skaudu dėl smurto aukų, kurių kančios ir ašaros Panevėžio valdžios akyse nevertos nė sudilusio skatiko.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!