Pirmas dalykas, kurį pastebi atvykęs į kurortą: iškirptės ir nuogos kojos. Aišku, karšta, viską suprantu, bet ar tikrai reikia taip išsinuoginti? Nepaisant nei figūros, nei amžiaus, rodoma viskas, kas turima. Per viršų „lipančios“ krūtys, vos užpakalį dengiančios suknelės, šortai, kurių net šortais nepavadinsi, nes per klešnes lenda užpakalio „bumbuliukai“... Vyrai nuosaikesni, o moterys – neturi kur akių dėti, praeidama.
Porelės pliažuose irgi visai atsipalaidavusios. Nepaiso, kad aplink laksto vaikai ar ilsisi vyresni žmonės. Glamonėjasi tiesiai ant patiestų rankšluosčių, viešai bučiuojasi. Vadinkite mane senamadiška, bet man baisu – jokio privatumo, jokios paslapties. Viskas „ant akių“ padėta pasigrožėjimui. O grožėtis mes nenorime, ačiū, turime savo gyvenimą.
Tokie dalykai vyko visą laiką ant akių. Pavyzdžiui, laukiau prie persirengimo būdelės, rankoje laikiau maudymuką, dairiausi po pliažą, tikrai nespoksojau prie būdelės prisikišusi. Bet nuleidusi akis pamačiau dvi poras kojų.
Susipynusias poras kojų. Net nustėrau: čia juk viešas pliažas! Maža to, bendros persirengimo būdelės, kuriose norėtųsi daugiau higienos nei hareme.
Kai porelė kikendama išėjo iš būdelės, pakomentavau, kad galėtų paisyti, jog yra ne vieni. Jie tik nusijuokė ir nuėjo. Bjauru.
Žmonės vis labiau genda ir greitai reikės ieškoti atokesnių kurortų, jei atostogų metu norėsi pasidžiaugti ramybe, o ne santykiais „ant akių“.
