Mūsų šeimoje valgoma labai tradiciškai, mėgstam paprastus patiekalus. Bet vyro taip mėgstami kotletai man kažkodėl niekad gerai neišeidavo. Būdavo sausi arba pasileisdavo sultys, nors sudėdavau suformuotus – iškepdavo „abil kokie“.
Vieną dieną pas mus atvažiavo mano mama. Svečiavosi porą dienų ir pasisiūlė pagaminti pietus. Kaip tik turėjom faršo – sakom, bus kotletai.
Kaip juos ruošė mama
Į pusę kilogramo vadinamo naminio faršo (jautiena maišyta su kiauliena) ji įmušė vieną pilną kiaušinį, o kito tik trynį. Tada smulkiai smulkiai įpjaustė svogūną – čia pastebėjau pirmąją savo klaidą, nes svogūną pjaustydavau stambiau ir todėl mėsa labiau iširdavo.
Įdėjo druskos, pipirų ir piene pamirkyto batono be plutų. Kartais ruošdama naudoja ir mirkytas avižas – tinka ir taip, ir taip, svarbu purumui ir „surišimui“.
Išminkė kotletų tešlą rankomis (aš maišydavau šaukštu, tai pasirodo, rankomis žymiai geriau susimaišo viskas), tada visą išėmė iš dubens ir metė atgal į dubenį. Tai pakartojo porą kartų – taip tešla dar tvirčiau susijungė.
Tada pabėrė ant didelės pjaustymo lentelės daug miltų ir kiekvieną rankomis sukočiotą kotletą dar apvoliojo miltuose. Aš to niekad nedariau – čia buvo mano kritinė klaida! Pasirodo, jeigu kotletų neapvolioji, kepdami jie išleidžia lauk visas sultis. O apvoliojimas sulaiko gerus mėsos skysčius viduje ir kotletai išeina labai sultingi, be to, kepdami nepakeičia formos.
Tokie nedideli pakeitimai labai stipriai pakeitė mano gaminamų kotletų kokybę. Dabar visada juos ruošiu pagal tokias instrukcijas ir visada išeina puikiai. O dar jeigu su bulvių koše! Mmm.
Savo mėgstamų patiekalų istorijas ir receptus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt – jūsų laukia skanūs prizai!
