Susimąstau dėl tokių priemonių tikslingumo ypač tada, kai kas kartą apsilankęs Palangos prekybos centruose išvystu ne tik klientus, dėvinčius apsaugines kaukes taip, kaip jiems patinka (netinkamai), ir kuomet patinka, bet ir net pačius prekybos centrų darbuotojus. Ir tokiomis akimirkomis aš imu savęs klausti, kam riboti patekimą į miestą, kai jo paties viduje nėra užtikrinama pagrindinių pandemijos suvaldymo priemonių naudojimo kontrolė?
Tokia, kaip apsauginių veido kaukių tinkamas dėvėjimas-viešose uždarose patalpose (apie atviras viešas vietas net neužsimenu).
Tad vietoje bergždžio policijos rymojimo prie miesto ženklo gal derėtų aktyviau tikrinti tokias vietas kaip prekybos centrai? Tikrinti, kaip juose naudojamos apsaugos nuo COVID-19 priemonės? Nes nejau tokia padėtis reiškia, kad jeigu nesi Palangoje deklaravęs gyvenamosios vietos, tai įvažiuoti negali, bet jei jau esi viduje miesto – nors ir tvanas? Ir ar tai suponuoja mintį, kad kiekvienas, kuris važiuoja miesto link, tai jau potencialus ligonis ir dar kažką užkrės?
Čia nemažiau svarbi ta aplinkybė, kad nemaža dalis Lietuvos rezidentų, kaip, beje, ir emigrantų, turi Palangoje antruosius būstus. Tad kaip čia gaunasi? Jei tu pinigų nestokoji, tai tau ir visi keliai atviri? O kaip tuomet tiems vargdieniams, kurie Palangoje neišgali sau įsigyti būsto? O gal kažką aš jau praleidau ir mokslo žmonės viruso plitimą susiejo su socialiniu luomu? Ar turtai turtingajam mažina galimybė pernešti tą virusą kitur?
Aš esu deklaravęs gyvenamąją vietą Palangoje, bet mane už pavienius atvykėlius kur kas labiau baugina tai, kad Palangos prekybos centruose apsauginė veido kaukės tinkamas dėvėjimas.
Palanga nuo pat pandemijos pradžios išsiskyrė savo antivakserių gausa ir jų hiperaktyvumu. Mat ko vertas vien tiktai palangiškis Seimo narys D. Kepenis ir jojo vieši pareiškimai?
Žinau, kad tūlas skaitytojas dabar sau pagalvos, o kitas gal dar ir komentaruose rašys ir paklaus, ką aš asmeniškai esu padaręs, kad situacija gerėtų. Tad aš dabar savotiškai užbėgdamas jiems už akių parašysiu, kad per visą praėjusių didžiųjų metų švenčių laikotarpį aš buvau išvykęs iš Palangos į man svetimą Utenos kraštą ir ten savanoriavau socialinės globos įstaigoje, ir dirbau, taip pat ir su COVID-19 užsikrėtusiais likimo nuskriaustaisiais.
Kitaip sakant, aš savo laiko ir lėšų sąskaitai dariau tai, ko Palangos įvairiausių tarnybų valdininkai net už gaunamus atlyginimus nedaro! Ir visų skaudžiausia man, kaip palangiškiui, konstatuoti tai, kad per visą tą praleistą laiką Utenos krašte, kuomet aš sau į prekybos vietas užsukdavau maisto įsigyti, tai nė karto neregėjau asmenų, netinkamai dėvinčių ar išvis nedėvinčių kaukių.
Galiausiai reziumuoju, kad tvarka yra ten, kur prekybininkai ir pareigūnai kontroliuoja reikalavimų laikymąsi ir taip prie tvarkos įpratina klientus.
Pagarbiai, Palangiškis.
Tai yra skaitytojo nuomonė ir ji nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
