Pinigėlius tikrai sąžiningu ir normaliu būdu gana greitai surinkau, tačiau į savo gimtinę grįžti nebenorėjau: mane tenkino uždarbis, ir nuoširdžiai įsimylėjau šalį, į kurią atvykau (turbūt laikė ir žmogus, mano akimis galimas idealus gyvenimo partneris).
Gyvenimas tekėjo sava vaga, kol neįsimylėjau. Turbūt drąsu būtų sakyti „įsimylėjau“, tačiau jausmas, kai pilve skraido drugeliai ir širdis pamačius JĮ pradeda tuksėti neįmanomu greičiu tikrai aplankė.
Turbūt skamba kaip eilinė melodrama, tačiau netrukus į mano labai ramų ir pilnavertį gyvenimą įsibrovė JIS. Jis, kuris mano valandas vertė minutėmis, šaltį - karščiu, o širdį - dideliu laimės šaltiniu. Tačiau egzistavo ir žmogus, kuris tiesiog vertė mane princese. Kitas, be galo geras, atsidavęs ir nuostabus žmogus, turėjęs tiesiog visas idealaus vyro savybes, tik neturėjęs vieno - kažkokios jėgos palaužti ir mano širdį.
Kokį gyvenimą gyvenau tuos ilgus pasirinkimo mėnesius, iš tikrųjų labai sunku aprašyti. Ir nešaukite dabar, kad esu eilinė barakuda blondinė, nes tikrai ja nebuvau. Be proto gerbiau ir kitokia, draugiška meile mylėjau žmogų, kuriam valandas minutėmis versdavau aš... Taip, kaip neįmanoma aprašyti jausmo, kurį jauti stovėdamas ant didelio skardžio, neįmanoma aprašyti ir jausmo, kurį jaučia užtikrintas žmogus, rizikuojantis tai prarasti. Aš žinojau, kad neverta tikėti drugeliais... Ir žinojau, kad moteris visada bus daug laimingesnė, kai labiau mylės vyras ją, o ne ji vyrą. Tačiau aš neįstengiau tokios neteisingos tiesos priimti ir vis dėlto pasiklioviau drugeliais...
Trumpai apie tai, ką gali suteikti turtingas vyras. Sakysite paprasta – „bapkės piniginėje“. Tikrai ne tik tai. Visų pirma, beprotišką ramumo jausmą. Ir neduoda tie turtingi vyrai tų šimtinių kupiūrų piniginei papildyti (neduoda, mergaitės, neduoda, būkite ramios), tačiau pasakius, kad lauke pučia šaltas vėjas su kurjerių pagalba tau atsiunčia dar vieną megztinį, ir kai atsakai, kad tikrai turėjai kuo apsigaubti, jis atrėžia – „Turbūt nei vienas iš tų daugelio tau nebepatinka, jei vis dėlto pajautei, kad tas vėjas šaltas“. Ir taip atsako vyras, kuris turi galimybę tave sušildyti.
Na, pripažinkime, parašome draugui SMS, kad lauke šalta, tai sulaukiame atsako – „Grįšiu, brangioji, ir sušildysiu“. Žinoma, žmogus šildo labiau už megztinį, tačiau čia kalbėjome apie suteikiamą saugumo jausmą. O patikėkit manim, jautiesi labai saugi, kada žmogus jaudinasi, kad iki jo darbo pabaigos, iki jo apkabinimo sušalsi.
Labai smulkūs, bet labai gyvenimiški atvejai tau padeda būti užtikrintai su gerai apsirūpinusiu vyru.
Aš nenoriu išsiplėsti apie austres ir dešimtmečius laikytus vynus vakarienei, „shopping‘us“ ir „vipinius“ klubus, kadangi ir taip aišku, kad su turtingu partnerius visa tai turi.
Kai aš atsisveikinau ir palikau šį žmogų, aš tikrai verkiau. Ne dėl pinigų, ne dėl prabangos, ne dėl neįgyvendintų svajonių, verkiau dėl žmogaus, kurio atsisakau.
Pasirinkau vakarienei picą, o ne krevetes balto vyno padaže. Pasirinkau plauti „popietinius“ indus, o ne namų tvarkytoją. Pasirinkau pykčius dėl smulkmenų, kurios iškyla, kol kažkuriam iš dviejų sumoka algą, o ne ramius vakarus, nežvilgčiojant į kalendorių, kiek liko iki avanso išmokėjimo. Ar aš laiminga? Galvoju prieš parašydama atsakymą... Taip. Tikrai taip.
Ar turėdama galimybę kažką pakeisčiau? (Dieve, juk taip smagu nežinoti, kiek kainuoja pomidorų padažas!). Turbūt.
Ką patarčiau savo dukrai? Rinktis turtingą. Pamilsi, dukrele, pamilsi, kadangi laikui einant suprasi - laimingas gyvenimas, tai gyvenimas be rūpesčių. Laimingas gyvenimas - tai nebijojimas pyktis: susipykome, atsikėlėme ir praėjo (juk normaliame gyvenime – susipykome, atsikėlėme, tačiau sąskaita už dujas vis tiek liko), laimingas gyvenimas - tai šypsena įsėdus į automobilį, o ne į traukinį, laimingas gyvenimas - tai skani kava rytais, o ne bespalvis gėrimas, virtas iš akcijinės pakuotės, pirktos akcijos „Mokėk už vieną, imk du“ metu. Laimingas gyvenimas - tai ne 5 „Teleloto“ bilietų pirkimas, o vieno - dėl azarto, bet tikrai ne laimėjimo. Juk skanesnis vis tik sūris, o ne sūrio produktas, sviestas, o ne margarinas, grietinė, o ne riebalų mišinys.
Dabar sakysite – „tai čia gi viskas aišku, gailisi mergaitė turtingą vyrą praradusi, šilto „pledo“ netekusi.“ Tikrai ne. Amžinai laikausi dietų, tad man nei sviestas, nei margarinas neskanus, o salotoms alyvuogių aliejų, ir ne akcijinį, dar įperku.
Sunku eiti gyvenimo keliu be tvirto užnugario. Tikrai sunku.
Ir vis dėlto atsakant į posakį „pinigai laimės neatneša“, patvirtinu, kad teiginys yra neteisingas.
Rinkitės jūs, geriau vieša, ar privati pirtis, geriau rami galva ar besidaužanti iš laimės širdis.
Žinot, meilė kaip vaivorykštė: pasirodo nuostabiausiomis spalvomis, tačiau neilgai trukus išblunka. O jei nebus ir saulės ir lietaus, nebus ir jūsų vaivorykštės. Taigi, ar sugebėsite „įpirkti“ lietų? Rinktis jums.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo nuomone - ar meilei yra labai svarbūs pinigai? Kokių Jūsų patirtis - ar pasiturintis partneris lemia geresnius santykius? O gal atvirkščiai - žinote, ką reiškia gyventi auksniame narvelyje? Savi istorija galite pasidalinti žemiau ar el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Turtas“: