Paaiškinsiu, kodėl mums nesiseka tapti gerovės valstybe

Nagi pasižiūrime, kaip VMI renka mokesčius, t. y. atlieka savo darbą. 2019.11.02 bandau prisijungti prie MANO VMI, kad prasitęsčiau verslo liudijimą kitai dienai (sumokėti pinigus), t. y. 11.03 ir vėliau. O! Pasirodo IR VĖL, EILINĮ KARTĄ mokesčių mokėtojų portalas MANO VMI neveikia. Kaip keista, kaip keista... Bet keista būtų, jei pirmą kartą susidurtume su šiuo reiškiniu. MANO VMI reguliariai neveikia vakarais, šventinėmis dienomis. Kas iš to? Iš to tas, kad aš jau ne pirmą kartą negaliu kitai dienai prasitęsti verslo liudijimo ir būsimoji Gerovės valstybė eilinį kartą netenka grūdo savo aruode, kurį norėjo atnešti mažas peliukas. Kiek tokių yra? Nežinau. Ar ką nors dariau, jei jau esu „sąmoningas peliukas“? Taip, per MANO VMI siunčiau užklausas kodėl neveikia sistema, ar VMI vadovybė žino tai, skambinau į VMI. Atsakymas – problema žinoma, stringa sistema tam tikru laiku vakare.

Puiku! Tai išspręskite problemą! Čia valstybės iždo klausimai! Normalioje valstybėje, privačioje įmonėje tokia problema būtų skandalų skandalas, išspręsta akimirksniu, o tam, kas visa tai pražiūrėjo, turbūt labai skaudėtų sėdimąją vietą. Bet čia Lietuva... Čia VMI, MOKESČIŲ INSPEKCIJA, nuo kurios pavadinimo visoms vargo pelėms net kojos dreba. Jie gali būti arogantiški, jie gali niekur neskubėti, nes jie turi savo darbo LAIKĄ.

© Ekrano nuotr.

Ka darytų privati įmonė? Spręstų problemą nedelsiant pasitelkę IT asus (nes kitaip negailestinga rinkos ekonomika juos išmestų per bortą). Aišku, kad gali būti, jog problema neišsprendžiama taip lengvai. Ką daryti? Na, atsižvelgiant į naudos ir kaštų svorį, abejonių nėra – sodinti „berniuką“ prie tos sistemos, kad budėtų dieną-naktį, perkrautų, jei kas užstrigo ir pan., kol problema fundamentaliai sprendžiama. Ir visa tai tam, kad tik visi grūdai subyrėtų i aruodą. Gerai, daug noriu. Bet šiandien juk XXI amžius už lango, galgi gali atkeliauti, kad ir kokie ilgi laidai bebūtų, žinutė į VMI viršininkės telefoną (ar kokio kito pareigūno), kad neveikia ta tavo sistema, neveikia tavo įstaiga po velnių, c'mon, daryk ką nors, kelk iš žiemos miego savo arogantiškus pavaldinius – tegu ką nors padaro, kad vėl veiktų! Kur tau... Čia gi Lietuva, čia gi ne Estija, čia gi link gerovės niekas taip jau labai ir neskuba. Taip, gyvenimo (o ir gerovės) mozaika susideda iš mažų dalykų, kuriuos mes visi kasdien dėliojame. Čia tik viena tos mozaikos dalis.

O ką mano premjeras? Ar jis žino? Prezidentas, kuriam trūksta iki gerovės valstybės visai nedaug? Turbūt net neįtaria tie gerieji žmonės, kodėl kartais grūdai nesukrenta į gerovės ir jų politinių reitingų aruodą?