Straipsnyje metro Vilniuje projektas įvardinamas kaip gerokai per brangus ir iš esmės nereikalingas. Vis dėlto, ar tikrai projektas yra toks brangus, kaip teigia Vilniaus meras, o poreikio tokio tipo viešojo transporto sistemai sostinėje paprasčiausiai nėra?
Mano nuomone, kyla abejonių, ar meras susipažino su seimūnų siūlomo įstatymo projekto turiniu, kadangi straipsnyje A. Zuokas mini tik du galimus finansavimo šaltinius: šalies ir savivaldybių biudžetus. Tiesa, mano nuomone, galima suprasti, jog pastarajame, kad ir koks skylėtas bebūtų, lėšų tramvajaus projekto įgyvendinimui visgi atsirastų. Įstatyme aiškiai išskirtas trečiasis subjektas – privatus investuotojas, kuris už savo indėlį įgytų teisę kurį laiką valdyti kai kuriuos metropoliteno veiklos aspektus, pavyzdžiui, metropoliteną eksploatuotų.
Manau, kad tai yra visiškai normali praktika plečiant ir diegiant naujas metro sistemas visame pasaulyje. Mano nuomone, tokio įstatymo priėmimas būtų labai svarbus žingsnis privataus investuotojo paieškoms, kadangi atspindėtų šalies poziciją šiuo klausimu.
Kalbant apie metropoliteno poreikį Vilniuje, meras pasiūlė įstatymo projekto rengėjams „susitikti su Lietuvos mokslininkais“, išskirdamas Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Tačiau prieš pusantrų metų piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ iniciatyva buvo parengta koncepcija pavadinimu „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas: metropoliteno diegimo konceptualioji dalis“, kurios išvadose metropolitenas įvardinamas kaip tinkama ir reikalinga greitojo viešojo transporto rūšis Vilniuje.
Įdomu tai, kad ją rengė ir ne vienas VGTU bei kitų Lietuvos universitetų mokslininkas. Todėl kyla klausimas - su kokiais būtent VGTU mokslininkais projekto rengėjai turėtų bendrauti? Atsakymą numanyti nesunku – manau, turbūt su tais, kurie glaudžiai susiję su taip vadinama „Ūkio subjektų grupe“, aršiai proteguojančia tramvajaus projektą, atmetant bet kokias alternatyvas.
Akivaizdu, jog metropolitenas tebėra greičiausia ir saugiausia miesto viešojo transporto rūšis, kurią įdiegus nauda nešama ne tik ja keliaujantiems, bet ir automobilių vairuotojams, verslo struktūroms bei visai šaliai, kadangi milžiniškos sumos paprasčiausiai iššvaistomos eismo spūstyse. Vilniaus dydis, mažas gyventojų skaičius – tai argumentai, kurie praktikoje paneigti ne kartą, kadangi Europoje metropolitenai veikia ir kur kas mažesniuose tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi miestuose.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Turite kitokią nuomonę? Rašykite pilieciai@delfi.lt!