Šie trys aspektai reikalauja gana išsamių studijų, o šis straipsnis tebūnie dar viena nuomonė, gana tyliai, bet nuožmiai diskusijai šia tema.
Pažiūrėkime, kiek dėmesio skiriame pilietiniam ugdymui vidurinio ugdymo sistemoje. Tai tėra labai siauras, dvejų metų trukmės kursas, kurį, geriausiu atveju, būtų galima pavadinti įvadu į Lietuvos teisės teoriją, galbūt, teisės/politologijos mišiniu. Šiame dalyke neskiriama pakankamai dėmesio demokratijos suvokimui, jos praktikos ir svarbos įsisavimui. Visų svarbiausia, neieškoma ir neskatinima ieškoti ryšio tarp istorijos ir dabarties, kelti klausimo KODĖL?, kuris turėtų būti esminis kiekvieno pilietiškai mąstančio žmogaus galvoje ir širdyje.
Nesutinku ir nesutiksiu su kai kuriais kolegomis, teigiančiais, kad pilietinis ugdymas turėtų būti paverstas tautiniu ugdymu. Taip mes eitume tik saviizoliacijos keliu, neskatintume mūsų moksleivių tobulėti, domėtis, kelti klausimus ir abejoti tuo, kas jiems sakoma.
Ne kartą man teko vesti pilietinio ugdymo pamokas, kurios padėjo suvokti, kad dauguma mokinių mato tai, kas dedasi aplink. Jiems įdomios priežastys, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Didžiausia problema yra ta, kad šiandieninėje mokykloje nėra erdvės, kur jie galėtų analizuoti dabartinių sprendimų ir teorijos sąryšį, abejoti tuo, kas jiems sakoma, diskutuoti ir ginčytis aktualiais vertybiniais klausimais. Juk daug paprasčiau yra vykdyti švietimo „ekspertų“ parengtą planą - „nuleisti“ žinias iš viršaus. Norit išmokit, norit nusirašykit - juk ne pats svarbiausias dalykas mokykloje tas pilietinis ugdymas.
Argi ne toks vyrauja požiūris į pilietinį ugdymą mūsų ugdymo įstaigose ir biurokratų kabinetuose? Neduok Dieve, tie mokinukai užaugę ims abejoti mūsų sprendimais ir galiausiai išstums iš mūsų darbo vietų. Geriau prištampuokime vadybininkų, teisininkų, medikų ir kitų savo dalykų „ekspertų“, kuriems pilnai užteks to, ką mato savo profesiniame gyvenime. Nesigilins į aplinką ir neieškos pasekmių ir priežasčių ryšio. Ir jiems širdys ramios bus ir mums galvų nekvaršins. Kaip teigė viena mažmeninės prekybos įmonė - viskuo pasirūpinta...
Visgi, turi ateiti laikas, kai visas pseudopilietinis ugdymas turi virsti tikro, mąstančio piliečio formavimu ugdymo įstaigose. Negalime leisti sau tokios prabangos, kad (valstybiškai) nemąstantys klerkai Teisingumo ar kitose ministerijose persiuntinėtų mūsų remiamų Baltarusijos opozicionierių sąskaitų duomenis lukašenkiniams aktyvistams.
Paklausite, ką gi tai turi bendro? Pilietinis ugdymas ir tokios apmaudžios klaidos neturi juk nieko bendro. Klystate, turi! Ir net labai daug! Jei mąstantis individas (pilietis), prieš priimdamas sprendimą iškeltų sau klausimą „kodėl?“, jis padarytų daug mažiau žalos sau ir kitiems.
Pokyčių metas turi ateiti, bet ar jis ateis? Kol kas nematau didelių perspektyvų reikšmingiems, esminiams pokyčiams šioje srityje. Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai po 2008 metų Seimo rinkimų padarė lemiamą klaidą, atiduodami Švietimo ir mokslo ministro ministeriją Liberalų Sąjūdžiui. Prieš rinkimus tiek pažadų išdalinta rūpintis šia sritimi, o kas po rinkimų? Laisvoji rinka pilietiniame ugdyme? Na, nebūkime naivūs, nevyriausybinės organizacijos neatliks to, kas turi būti atlikta mokykloje. Privalo būti atlikta, būtent tai pabrėžiu. Turime pažiūrėti bent į šią sritį kompleksiškiau ir atsakingiau.
Sėkmingai „kišame“ pinigus į tolerancijos skatinimo projektus, o po to stebimės, kodėl jie neveikia. O kaip gi jie veiks, jei mokyklą baigęs jaunuolis nesuvokia savo vietos valstybėje? Jis nesuvokia ir to, kiek atsakomybės jam tenka už savo krašto ateitį.
Iniciatyvų pokyčiams būta - Krašto apsaugos Ministrės Rasos Juknevičienės siūlymas skatinti savanoriškai kariniuose mokymuose dalyvavusius jaunuolius papildomais balais stojant į aukštąsias mokyklas, galėtų būti puiki išraiška to, kaip Lietuvos valstybė gerbia pareigingus ir pilietiškus jaunus žmones. Tačiau šis pasiūlymas nesulaukė palaikymo iš laisvos rinkos dvasia užsikrėtusios Švietimo ir mokslo ministerijos, deja, jo ryžtingai neužstojo ir pačios R. Juknevičienės bendražygiai iš TS-LKD.
Konservatoriai turėtų prisiimti atsakomybę už neįgyvendintus pažadus šioje srityje ir imtis iniciatyvų, kurios atneštų rimtas permainas pilietiniame ugdyme. Dar yra laiko įgyvendinti pažadus ir didžiausia valdančiosios koalicijos partnerė TS-LKD turėtų rasti kuo daugiau tinkamų ir priimtinų formų stiprinti šią braškančią švietimo sistemos grandį.
Žinoma, turi keistis ir mokytojų požiūris į dėstomą dalyką. Būtent šią problemos dalį galime išspręsti išpletę kursą ir jį išdėstę ne per dvejus, o bent per septynerius, nuoseklaus darbo su jaunu žmogumi, metus. Privalome leisti mokiniams diskutuoti ir ieškoti problemų sprendimo būdų, nevengti politikos mokykloje.
Suvokiu, kad šis siūlymas atrodo gana keistas, bet žodis „politika“ neturi turėti vien neigiamo atspalvio. Tai turi keistis. Naują politiką kurs tie žmonės, kurie dabar sėdi mokyklos suole. Kuo anksčiau jie pradės gilintis į problemas, tuo geresnių rezultatų pasieks ateityje.
Nebandykime sukurti pilkos masės - taip tik toliau plėtosime lygių ir lygesnių visuomenę. Turime rinktis sudėtingesnį, bet vertingesnį kelią. Pateikime mokiniams spręsti problemas, jas diskutuoti ir aiškintis, kaip praktikoje veikia valstybė. Taip, tam reikia turėti atskirus pilietinio ugdymo mokytojus. Negana mokytojų istorikų, geografų, kurie prabėgomis dėstytų pilietinio ugdymo pagrindus. Sistema iš esmės turi keistis.
Mano įsitikinimu, sėkmingiausia pokyčių kryptis būtų probleminio ugdymo diegimas ir pilietiškų, sąmoningų jaunų piliečių skatinimas tiek mokyklose, tiek siekiant aukštojo mokslo žinių. Būtent žinių sieks valstybiškai mąstantis jaunuolis ar jaunuolė, o ne diplomo, kaip dažnai atsitinka šiandien. Turime investuoti į mąstančią ir sąžiningą, o ne vien protingą visuomenę. Aš, asmeniškai, mieliau gyvensiu apsuptas mąstančių ir savo vietą visuomenėje adekvačiai suvokiančių piliečių nei puikiai išsilavinusių sukčių.
Baigdamas savo komentarą, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės ateitis kuriama ne kalbomis ir ne strategijomis, o investicijomis į jaunus žmones. Jei nepabijosime sudėtingo kelio šiandien - rytoj sulauksime pokyčių. To visiems mums ir norėčiau palinkėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!