Jį žmonės atskleisdavo savo privačioje erdvėje, dar pasitikrinę ar jos tikrai nesimato iš tos viešosios erdvės. Būčiau laisvai išsivertęs su tais intymiais dalykais ir toliau tik savo miegamajame ar kur nors toliau nuo pašalinių akių, tačiau su demokratija ir laisve atėjo drąsesni, auskarais bei manikiūru pasidabinę vyrukai, ir aš netikėtai ėmiau jaustis diskriminuojamas dėl savo potraukio.
Aš irgi noriu išskirtinio dėmesio darbovietėje
Štai, ateina į kolektyvą koks naujas narys ir pirmiausia pareiškia, kad jis - homoseksualas. Ir demokratiškoje nehomofobiškoje šalyje visi su juo turi elgtis kaip su kokiu Faberže kiaušiniu – atsargiai ir delikačiai parinkti pokalbių temas, kontroliuoti savo juokelius, per bendras įmonės šventes vengti jo akivaizdoje flirto su priešingos lyties asmenimis, netgi pakoreguoti gaminamą produkciją (vienoje leidykloje net atsisakė leisti knygutę su užrašu „Spiderman“, nes tame pavadinime toks darbuotojas įskaitė jį įžeidžiantį žodį), gink Dieve, neužkrauti daugiau darbo ir per etatų mažinimą jo kandidatūrą atleidimui svarstyti paskutinę. Kad tik, neduok Dieve, kaip nors netyčia...
O štai pasakau aš visiems, kad esu heteroseksualas. Ir kas iš to? Visi tik nusijuokia ir toliau laido juokelius ir anekdotus apie heteroseksualų ištvirkavimus, neištikimybę, mūsų šviesiaplaukių moterų pasileidimą bei kvailumą. Ir galvojat, kad dėl tokio heteroseksualumo prisipažinimo gausi mažiau darbo ir daugiau pinigų, netgi turėdamas tokios pat orientacijos viršininką? Velnio akį!
Aš irgi noriu tik savo potraukiui skirtų klubų
Išeinu aš į demokratiškų Europos didmiesčių gatves ir ką matau – gėjų klubai ir barai. Mirga ir žybsi didžiulėmis neoninėmis iškabomis. Aiškiai duodama suprasti, kad aš ten nepageidaujamas, kaip koks juodaodis vergovinės Amerikos salūne. O jei ir užeisiu, tai turėsiu priimti jų elgesio ir bendravimo taisykles. Sako, ten net yra kambariai netikėtai aistros apimtiems partneriams užsirakinti.
Ar nors vienas kur nors matėt heteroseksualų klubą? Kad taip aiškiai ir visiems suprantamai būtų parašyta virš įėjimo. Kad užėjęs lygiai taip pat užtikrintai jausčiau ir žinočiau, kad aplinkui visi savi. O tas jaunuolis nuo gretimo staliuko taip įdėmiai mane nužvelginėja tik todėl, kad bando prisiminti, kur mane anksčiau matė. O anos dvi merginos yra tiktai draugės ir gal neužsius, jie pavaišinsiu jas gėrimu. Ir dar, labai gerai būtų, jei netikėtai tokios pat laukinės aistros apimtas, neturėčiau su savo brangiausiąja paslapčiom smukti į tam nepritaikytą tualetą (dar ilgai neapsisprendžiant, kurios lyties asmenims skirtu pasinaudoti). Jei lygybė tai lygybė, ar ne?
Aš irgi noriu žiniasklaidos dėmesio heteroseksualų šeimyninio gyvenimo problemoms
Kiekvieną dieną demokratiškose žiniasklaidos priemonėse skaitau pranešimus apie homoseksualų šeimos kūrimo ir pripažinimo arba bėdų dėl nepripažinimo problemas. Aš vedžiau studijuodamas. Buvom išdidūs, gyvenom be tėvų palaikymo iš savo stipendijos, vakarienei kepėm duoną, žiemą ankstyvais rytais eidavom į gatves ieškoti, ką galima bus sunaudoti kaip malkas, visi pinigai buvo vaikeliui ir buto be patogumų mokesčiams.
Ar kas nors gyvenime matė kokį straipsnelį apie tokių jaunų heteroseksualių ir padorių šeimų gyvenimo problemas? Viską pasiekiau savo protu ir sugebėjimais ir lytinis potraukis kažkuriai lyčiai - o juk būtent tai ir yra vienintelis skirtumas tarp mūsų - mažiausiai man padėjo.
Aš irgi noriu tik savos orientacijos žmonių parado
Kiekvienoje demokratinėje šalyje dabar būtina surengti gėjų paradą. Iš pradžių tai būna eitynės su plakatais ir vėliavėlėmis, o vis labiau demokratėjant, neišvengiamai perauga į plikų užpakalių, lytinių organų, ir homoseksualių glamonių šventę. Šviesiausią dieną, didžiausio miesto centrinėje aikštėje.
Klausykit, aš irgi mielai laisvalaikiu pamaskatuočiau savo „bambalu“ priešais plikakrūtes gražuoles – gal kas nors esat girdėję, kur vyksta heteroseksualų paradai? Kad visi kitokie žinotų, jog mes irgi galim, kai norim – natūralai linksminasi, kitiems nelįsti! Manau, tikrai būtų smagu, ar ne? Baltaodžių paradas – rasizmas. Lietuvių paradas – nacionalizmas. Vyrų paradas – šovinizmas. Heteroseksualų paradas – homofobija. Gėjų paradas – demokratijos triumfas. Jums čia niekas neužkliūna?
Aš irgi noriu tik natūralų sporto
Neseniai skaičiau, kad jie jau rengia ir atskiras sporto žaidynes, netgi pavadinę jas savo Olimpiada. Mums tikriausiai net transliacijos iš varžybų neleis pažiūrėti, kaip jie medalius gaus, o paskui kiečiausi atvarys į bendrą Olimpiadą ir, pasitreniravę, nugalės mūsiškius.
Kodėl nėra tik heteroseksualų Olimpiados? Numeta koks Gėjanteris diską daugiau už Alekną, apsigaubia savo žydra vėliava, o mes sakom, e-ee, tu ne čia pataikei, atiduok medalį ir valink į Homoverį kokį nors ar Prancūzijos Žydrąją lagūną.
Aš irgi noriu savo vėliavos
Įsivaizduojate, vienas homofobas valdininkas jiems neleido mieste išskleisti savo vėliavos! Nesiginčysiu - tikrai baisu, nežmoniška ir nepaaiškinama. Ką blogo gali padaryti vėliava? Bet dar baisiau, kad mes iš viso neturime savo vėliavos! Jie turi mirgančią visomis spalvomis, nes ją kūrė geriausi dizaineriai, o mes - ne. Ir vien todėl, kad neturim dizainerių. Tik įsivaizduokit, jaučiam potraukį priešingos lyties asmenims, o tai simbolizuojačios vėliavos neturime!
Kuo mosuosime per savo demonstracijas, kurias jau greitai reikės rengti? Nes diskriminacija (jie tam netgi sugalvojo terminą - „pozityvioji diskriminacija“, nes jiems galima) kiekvieną dieną stiprėja. Ir savo potraukį reklamuojančiomis skrajukėmis, kaip jie, manau, nebeišsiversime.
Aš irgi noriu tokios pat natūralų vienybės
Ar įsivaizduojate, kas būna bet kurioje demokratiškoje institucijoje, kai jos vadovu tampa homoseksualas? Žydų vienybei prieš jų tik nervingai rūkyti kamputyje savo košerines pypkes. Ir jau nepašokinėsi prieš tokius klubus. Todėl, kad mūsiškiai kiekvienas už save, o jie visi už vieną.
Visų šalių heteroseksualai, vienykitės! Gal jau laikas surengti ir savo konferenciją kokią nors? Nusipiešim tą vėliavą, aptarsim strateginius veiklos planus. Jie jau susirenka ne vienerius metus ir turi geriausius šou biznio, viešųjų ryšių specialistus. Bus sunku, bet mes juk irgi visai normalūs ir heteroseksualumas kol kas dar nėra pripažintas negalia. Kol kas.
Aš irgi noriu bet ko, kas būtų skirta tik tokiems, kaip aš
Nežinau kodėl, bet jie gali daryti bet ką - nuo renginių iki pastatų ar net įrankių - skirtų tik jiems vieniems ir niekas pasaulyje nelaiko to jokia jų vykdoma diskriminacija ar netolerancija prieš visus likusius.
Netgi atvirkščiai – tokio dalyko priėmimas, išreklamavimas, susitaikymas ir gerbimas yra pateikiama kaip didžiulis visuomenės laimėjimas ir pasiekimas kuriant tobulą civilizaciją. Viskas yra arba tik jų, arba bendrai visų. Čia panašiai kaip pareiškia mūsų žmonos po vestuvių: „Kas tavo, tas ir mano, o kas mano, tas ne tavo“. Bet ar galima ant bet ko, nors ant kokio mažyčio daiktelio parašyti: „Heteroseksualų ...“ ir nesusilaukti kritikos lavinos? Daug neprašau, bet ką, bent vieną ką nors...
Aš tikrai pavydžiu
Nesupraskit neteisingai, aš nieko neturiu prieš šituos energingus ir stilingus žmones, kurie sugeba ir pasiima iš gyvenimo viską, ką gali, ir dar daugiau. Visada žavėjausi tokiais žmonėmis. Man tiesiog pikta dėl saviškių pasyvumo (oi, jie tą žodį supranta kitaip – turėjau galvoje socialinį pasyvumą) ir baisiai pavydu. Gal jau rimtai pabandyti su vyrais?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!