Visai neseniai DELFI pasirodęs A. Bužinsko trumpas straipsnis, informuojantis apie Jaunimo Sąjudžio iniciatyva pradėtus rinktis parašus peticijai dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, sukėlė šiokį tokį atgarsį. Visų pirma, norėčiau išreikšti pagarbą, kad jauni žmonės yra pilietiški ir rūpinasi mūsų šalies gerove bei stengiasi padėti žmonėm. Būtent į juos ir turėtume atsigręžti, tačiau netikėtai buvo sulaukta ir B.Vėsaitės atsakymo. Atsakymas, kupinas įniršio ir tiesiog perpildytas emocijų – lyg parašytas paskubom, tad nieko keisto, kad ten tiek daug išgalvotų faktų, kuriais ponia Vėsaitė neva argumentuoja savo nuomonę.
Prieš pataisydamas ponios Vėsaitės „faktus“, norėčiau, kad pirma atkreiptumėte dėmesį į jos rašymo pobūdį. Pirmiausia pats kreipinys į Adomą Bužinską „Tu, Jaunasis žmogau“, kuris, beje, per visą straipsnį išlieka nepakitęs. Norima pabrėžti žmogaus jauną amžių ir neva išminties bei žinių stygių. Pats straipsnis yra ganėtinai agresyvus ir man vis dar sunku patikėti, kad mums atstovaujanti Seime persona, į pilietišką savo tautietį pabrėžtinai kreipiasi „Tu, jaunas žmogau“. Bet kol kas atidėkime agresyvų ponios Vėsaitės toną ir paanalizuokime jos išdėstytus „faktus“:
1. „Ar žinai, jaunasis žmogau, kad tokios sąvokos, kaip energetinė nepriklausomybė, apskritai nėra. Nė viena valstybė jos neturi.“ Ar tikrai tokios sąvokos nėra? Net jei tokios sąvokos ir nebūtų, ar kiekvienas žmogus nesuprastų, ką ji reiškia? Galiu paaiškinti poniai Vėsaitei ir kitiem nesupratusiem. Energetinė nepriklausomybė – tai valstybės gebėjimas patenkinti vidinę elektros energijos paklausą valstybėje sukuriant energetinę rinką, kai valstybė nėra priklausoma nuo vieno tiekėjo – monopolio arba galimybė patenkinti energetikos sektoriaus poreikius vidiniais savo ištekliais.
Dar vienas dalykas, tai kad šis „terminas“ nebuvo išrastas Adomo Bužinsko. Kitaip nei gali pasirodyti, ši sąvoka yra gana populiari pasaulyje. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai Švedijos ambasadorius Ukrainoje pareiškė, kad Švedijai pavyko sumažinti naftos importą daugiau nei perpus ir Švedija yra pasiryžusi padėti Ukrainai tapti energetiškai nepriklausoma šalimi. Dar vienas pavyzdys būtų Izraelio energetinės nepriklausomybės planas, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2020 metų. Jis taip ir vadinasi – „energetinės nepriklausomybės planas“.
2. „Esu už suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Ir jį, tą terminalą, jaunasis konservatoriau, jau šiandien mes galėjome turėti. Nes dar G.Kirkilo Vyriausybės laikais buvo įkurta bendrovė šio terminalo statybai.“ Taip, ponia Vėsaitė nemeluoja. Tokia bendrovė tikrai buvo įkurta. Kur problemos? Nebuvo parengtas absoliučiai joks energetikos planas, tačiau buvo norima išskirti biudžeto lėšų šitai mistinei bendrovei. Kitaip sakant, nebuvo jokio plano, nei investuotojų, nei kitų įmonių, kurios tiektų tas suskystintas dujas. Beje, kalbos apie šitus socialdemokratų planus kažkodėl stebuklingai užtilo, kur dingo visa ta iniciatyva? Tuoj paaiškinsiu.
3. „Apskritai aš kartais suabejoju, kiek yra nuoširdžios konservatorių deklaracijos apie energetiką ir ar jos nesipjauna su konkrečiais veiksmais.“ Nesu konservatorių didelis gerbėjas, tačiau ir ežiukui aišku, kad pirmą kartą nuo visų LEO LT skandalų pradžios, buvo imtasi realių veiksmų. Arvydas Sekmokas ėmėsi to, ko per dvidešimt metų nepadarė kiti. Sukūrė strategiją, pristatė KONKREČIUS planus ir jei jie būtų buvę efektyviai ir sklandžiai įgyvendinti, nuo 2013 metų. Lietuvoje atsirastų ir dujų rinka, ir suskystintų dujų terminalas, ir dėl to „Gazprom“ praras monopolį bei milžinišką įtaką.
Dėl opozicijos pasirpiešinimo sumažinti Lietuvos gyventojų mokesčius už elektrą ir dujas, šis terminas greičiausiai atitolo, bet jis vis vien bus įgyvendintas. Viskas atrodytų kaip ir gerai? Tai kur problemos? Problemos yra štai čia: opozicija įnicijavo interpeliaciją energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Tuomet panagrinėkime, prieš ką būtent buvo nusiteikus mūsų opozicija, taip pat ir ponia Vėsaitė: Lietuvai viena tona dujų kainuoja 320 dolerių. Tas pats „Gazpromas“ toną dujų Vokietijai parduoda 230 dolerių už toną. Rezultatas yra toks: kiekvienam Lietuvos piliečiui elektra kainuoja ~23 proc. brangiau nei galėtų, šiluma apie 17 proc. Ir gali ponia Vėsaitė peikti Adomą, mane, konservatorius, prezidentę ar ką tik nori, tačiau paties fakto tai nepakeičia, kad socialdemokratų pozicija yra tendencingai nusiteikusi prieš elektros kainos mažinimą ir prieš pirmą kartą parengtus realius ir sąlyginai nesunkiai įgyvendinamus planus.
4. „Štai ir suskystintų dujų terminalo vieta - Kiaulės nugara. Tik ežiukui turi būti neaišku, kad laivui su suskystintom dujom įplaukus į uostą, viso uosto darbas suparalyžiuojamas bent porai parų. O juk Klaipėdos uostas - tai žąsis, dedanti aukso kiaušinius Lietuvos ekonomikai. Yra ir kitų vietų Klaipėdos uosto krantinėje, tačiau apie jas ši Vyriausybė nutyli ir pasirenka patį netinkamiausią variantą.“ Nežinau, ką ponia Vėsaitė išmano apie laivų ir uostų statybą, bet iš tokių jos pareiškimų yra sunku pasitikėti jos žiniomis. Likimo ironija, bet man kaip tik teko rengti prezentaciją prieš keletą metų apie „Baltijos laivų statyklą“ ir atitinkamai gana nemažai pasidomėti šitais klausimais.
Matot, krovininiai laivai įplaukai į patį uostą. Ir tiesa, kad prireikus perpilti dujas, uosto darbas sustotų. Todėl čia yra uosto direkcijų kompetencijoje, surasti efektyvią alternatyvą. Ponios Vėsaitės netikėtumui, tyrimai jau seniausiai buvo atlikti ir alternatyva rasta. Alternatyva, kuri ne tik, kad nesutrukdys dabartinio uosto darbo, bet net ir neabejotinai pagerins dabartinių uosto funkcijų efektyvumą. Galima juos ir pacituoti: „Vadovaujantis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta Uosto plėtros projekto Lietuvos Respublikoje studija, naujasis giliavandenis uostas galėtų turėti 6 terminalus: naftos, dujų, birių krovinių, generalinių krovinių ir 2 konteinerių terminalus. Naftos ir dujų terminalai būtų statomi bei pradėtų veikti pirmieji.“
Pabrėžiu - „naujasis giliavandenis uostas“. Kitaip sakant, tai nauja uosto dalis, kuri būtų šiek tiek atokiau nuo dabartinių kroviniams naudojamų uosto terminalų ir įtakos laivų krovimui/iškrovimui, bent jau tokiam, koks vyksta dabar – neturėtų absoliučiai jokios. Tiesą pasakius, kaip paminėta išvadose, jis netgi galėtų turėti papildomą atskirą terminalą kroviniams. O kokia to nauda? Nauda yra milžiniška vien dėl to, kad uostas jau turi savo infrastruktūrą, t.y. ne tik laivų iškrovimo/pakrovimo, tačiau ir produktų atgabenimo/išgabenimo iki uosto. Taigi, šis ponios Vėsaitės komentaras yra netgi labai smarkiai klaidinantis, ypatingai žmonėms, kurie nėra su tuo susidūrę.
5. „Rašai, kad socialdemokratų vyriausybė pardavė Lietuvą „Gazpromui“, tačiau užmiršti paminėti, kad dar didesnis „Lietuvos dujų“ akcininkas yra vokiečių EONAS. Vokiečių akcininkai yra pašiurpę, kaip dabartinė konservatorių Vyriausybė elgiasi su „Lietuvos dujų“ akcininkais.“ Kas yra „EON“ (ne „EONAS“) ? Visų pirmiausia, tai reiktų pradėti, kad tai yra pats svarbiausias strateginis „Gazprom“ partneris. „Gazprom“ turi nemažai „EON“ grupės akcijų. Negana to, šios dvi korporacijos oficialiai pasirašė partnerystės sutartį „Nord Stream“ dujotekio tiesime. Šis dujotekis yra itin svarbus Lietuvai ir visom pabalčio valstybėm, kadangi jis yra viena iš sudėtinio plano kaip tapti nepriklausomiem nuo „Gazprom“ dalių. Iš esmės „EON“ perka dujas iš „Gazprom“ ir tiekia kitom valstybėm – tai tokie pareiškimai, kaip kad „EON“ yra pašiurpus“ yra absoliučiai nieko verti, nes tarp „EON“ ir „Gazprom“ galima kone dėti lygybės ženklą.
Beje, jei mūsų valstybės tarnautojai, valdomi socialdemokratų flango, nebūtų atidavę Lietuvos dujų ūkio Rusijai absoliučiai veltui arba dar geriau, jei būtų pasilikę kontrolinį akcijų paketą, tai mus galėjo ištikti Ukrainos likimas, kuri, nors yra tokioje padėtyje kaip mes, tik finansiškai šitame sektoriuje jai dar sunkiau – būtume galbūt sulaukę tokios pagalbos iš Skandinavijos, kokios sulaukė Ukraina. Mūsų gerb. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kadencijos pradžioje buvo pasakius, kad mums reikia gręžtis į Skandinaviją ir ieškoti strateginių partnerių būtent ten.
Pabaigai, norėčiau palinkėti visiems ateityje stengtis į viską žiūrėti objektyviai. Ir nepamirškite mūsų jaunimo – jis yra raktas į gražesnę ateitį, nesekime ponios Vėsaitės pavyzdžiu ir nemaitinkime mūsų jaunimo pykčiu ir panieka, o greičiau padėkime jiems mokytis. Kaip sako mūsų liaudies patarlė – lenk medį kol jaunas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!