Ir patikslindamas atsiprašymą, noriu pasakyti, kad tikrai ne dėl to atsiprašinėju, jog galbūt teigiu, kad jūsų atveju jau pavėlavau su šiuo straipsniu, kuriame atskleisiu paprastą penkių žingsnių programą kaip tapti laimingu, turtingu ir atspariu nežabotoms „žagintojų“ pinklėms, o dėl to, jog čia ir dabar siūlysiu pakalbėti ne apie specialiai muilą duše pametančius ar krūmuose prie pedagoginio betykančius geismo ligonius, o apie šilumos ūkyje veikiantį „žagintojų“ klaną.
Patyręs meilės prievartos aktą, Pravieniškių sanatorijos gyventojas Vitalikas (vardas pakeistas) suskubtų nesutikti su manimi, jog kažkas dar mažiau tikėtinos egzistencijos nei klanas, yra aktualesnė pokalbio tema nei jį kamuojančios prostatos bėdos. Tačiau babytė Miroslava iš Karoliniškių ir jai antrinantis Alvydas iš Šilainių mikrorajono dieną, kai gauna sąskaitą iš šilumos tinklų, mielai susikeistų vietomis su gerbiamu Vitaliku. Tai gal ir nėra taip neaktualu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio!
Galvodamas apie seksualinius nusikaltėlius, aš matau savotiškai paprastą jų išvengimo galimybę, t.y. jie lengvai prognozuojami: vieni taiko į vaikus, kiti tik į raudonplaukes apgamą it koks Jampolskis ant kaklo turinčias, vokiškos kilmės damas per penkiasdešimt, treti susijaudina užklupti tvarte su telyčia vardu Sigutė... gyvas velnias jų, bet gerai tik tiek, jog jie turi savo skonį ir braižą, kas ir tampa jų išrišimu bei pragaištimi.
O kaip supaisyti tokius „žagintojus“ kaip AB „... energija“ ir t.t. Juk jie žagina ir jauną, ir seną, šlubą ir greitą, gražų ir baisų. Visi žino, kur tas „žagintojas“ reziduoja, tačiau nei kas laužus tose gatvėse kūrena, nei „Kastanedos“ koncertus organizuoja. Čia, ko gero, Josifo Stalino išmintis apie tragediją ir statistiką turi tam tikro ryšio, kai žaginama visa tauta, tai tampa emociškai nulinės vertes kolektyviniu pagaidinimu, o koks save gerbiantis suprastukių (panetkių) kamuojamas lietuvaitis, ar dar blogiau, tūlas žemaitis, prisipažins, kad jis yra parduotas „žagintojui“ kaip lėlė! Tad visi suspaudę užpakalius sėdi ir tyli.
Tačiau kaip viena garsi vienos laidos herojė yra pasakius, jog jau gvintai nelaiko, tai anksčiau ar vėliau ima sklisti situaciją signalizuojantys kvapai. Taip, mūsų šilumos ūkyje smirda, ir net labai. O smirda ne pats ūkis, kūrenamas kokiomis ten etiškai perdirbtomis avių spiromis, kurios savo oktaniniu skaičiumi neva nenusileidžia reaktyviniam kurui, o konkrečios interesų grupuotės, pavadinkime juos mūsų piniginių „žagintojais“. Tad po šios neproporcingai ilgos įžangos (taip taip, čia buvo įžanga) norėčiau pereiti prie žadėtos turtus ir laimę garantuojančios paprastutės penkių žingsnių programos.
Visi žino tą garsiąją išmintį apie tai, jog vietoj išmaldos geriau žmogui duoti meškerę ir išmokyti jį žvejoti, tad remdamasis šia išmintimi, it kokia Beata Nikolson, pateiksiu receptą, parodydamas kaip kepti, bet realų bandymą paliksiąs patiems.
Žingnis Nr. 1
Jeigu jau n-tuosius metus jūsų sąskaita už šildymą primena būsimos Vyriausybės planuojamai padidintą vidutinę pensiją, tai pats laikas pripažinti sau, jog esate ilgai ir negailestingai žaginamas, tik pats dar to nežinote, arba kaip aptarėme ankščiau, nenorite pripažinti šio gėdingo jūsų skaistybės išniekinimo.
Tad pirmajame šios programos žingsnyje neišvengiamai turite sau ir kitiems tai pripažinti ir tik tada galime judėti žingsniu toliau.
Žingnis Nr. 2
Būna pasitaiko, jog žagintojo auka įsimyli savo skriaudiką (Stokholmo sindromas) ir patiki pasakom, jog visos bėdos kyla dėl brangių rusiškų dujų ar dar dėl kokios voverės Madagaskare. Esmė ta, jog norint judėti pirmyn, turite adekvačiai vertinti faktus ir visiškai adekvačiai nekęsti savo skriaudiko, juk kaimynei Daivai, negrąžinančiai jau du metus 30 litų skolos, pasakėte visus žinomus rusiškus žodžius ir nenorite daugiau jokių reikalų su jaja turėti, tai kodėl turėtumėte išlaikyti kažkokius santykius su šilumos tiekėju?!
Va čia, ko gero, ir bus „žagintojo“ stiprioji pusė mūsų šalyje. Su juo nutraukti santykius yra beveik neįmanoma. Analogas būtų kaip varganoje šeimoje, kur kvaila žmona kasdien priversta miegoti vienoje lovoje su prasigėrusiu ir ją mušančiu vyru. Na, man tokia moteris nei užuojautos, nei kitų jausmų nekelia, nes ji turi aiškų pasirinkimą, o va su šilumos ūkio „žagintoju“ yra sudėtingiau, mat kažkokie valdžios dėdės ir dėdienes viską taip sureglamentavo, jog norint nutraukti sutartį su šilumos tiekėju atsijungiant nuo jo tinklų, reikia dvi poras pačiūžų sunešioti ir tada lieka lengvoji dalis, t.y. kaip Miunhauzenui save už plaukų išsikelti.
Tad kaip po velnių pereiti į programos trečiąjį žingsnį - paklausite jūs! Remiantis energetikos ministro patvirtintomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja skyrybas su „žagintoju“, šios skyrybos yra praktiškai neįmanomos. Tad tam ir buvo šie pirmieji du programos žingsniai, kurių paskirtis - sužadinti pyktį viduje ir norą keisti. Jei tavo priešininkas veikia pagal bandito kodeksą, o tau primetama laikytis įstatymo, natūralu, jog tokioje nelygioje kovoje tu visada pralaimėsi, tad vienintelis kelias dalinai užsimerkti į kai kuriuos teisės aktus ir pradėti skyrybų procesą nuo savo mąstymo kampo keitimo.
Žingnis Nr. 3
Sakydamas, jog reikia pradėti nuo savęs, turiu mintyje, jog miegodami piratų laive neturėtume aklai pasikliauti tuo, ką sako kiti įgulos nariai ir ramiai miegoti, kol iš tavo ryšulio sidabriniai dingsta.
Šiame žingsnyje yra labai svarbu suprasti, jog gyvenant tarp vagių yra būtina nuolatos lavinti savo įgūdžius išlikimui, o šioje šilumininkų „žaginimo“ istorijoje, šie įgūdžiai - tai teisinės žinios. Ar vidutinis statistinis lietuvis bent moka Seimo internetiniame puslapyje susirasti įstatymą, kuris jam būtų aktualus pasiskaityti? Ar vidutinis statistinis lietuvis išvis žino, kokioje teisinėje aplinkoje jis gyvena?!
Mano trumpas atsakymas būtų – pasižiūrėkite laidą „Klausimėlis“! Čia ir yra paminėtos situacijos su kvaila mušama moterimi esmė, ir čia raktinis žodis - kvailumas. Na, kai pamatome, kur per žinias, jog kokia girta nepilnametė kokiam neaiškiam baliuke buvo nuskriausta, na juk nejučiom pagalvojame, kokį velnią ji ten veikė, kur jos pačios ir jos tėvų atsakomybė už jos naivumą ir kvailumą. Tad šioje laimę garantuojančios programos žingsnyje ir akcentuoju kritinio požiūrio į savo žinojimą formavimą ir neretais atvejais pripažinimo „taip esu kvailas, dėl to mane visi ir kvailina“ būtinybę.
Žingnis Nr. 4
Sveikinu, jūs jau supratote, jog esate žaginamas, taip pat pajutote neapykantą savo skriaudikui bei suvokėte savo kaltę šiame procese, nes esate beviltiškai nieko nežinantis kvailys. Jeigu iki šio momento praėjote šiuos tris „pragaro ratus“, tai šiame žingsnyje ims ryškėti šviesa tunelio gale.
Ar jūs žinojote, jog brangios šilumos energijos esmė yra ne kuro kainoje, o tame, jog sukuriama situacija, kai žmogus negali kontroliuoti savo vartojimo tam tikros energijos rūšies atžvilgiu. Juk naudodami elektros energiją puikiai matote, kiek suvartojote ir kiek reikia mokėti, taip pat žinote, jog jei norėsite pataupyti, galėsite mažiau žiūrėti televizorių ar įsisukti taupesnę lemputę.
Tačiau kaip galite sutaupyti šilumos energijos, kai visas jūsų namas paverstas vienu vartotoju, t.y. turi vieną skaitiklį. Ir jei užsimanysite pataupyti šilumos prisukdamas radiatorių, ankščiau ar vėliau suprasite, jog tai jums pinigų nesutaupys, nes kaimynė Vanda iš trečio aukšto puse dienos laiko atvirą langą prie minus dvidešimt, mat jai prasidėjo klimakterinis periodas.
Tad ši situacija ir yra aukso šaltinis šilumos tiekėjams, jog kolektyvinis vartojimas yra taupymo antonimas. Su tokiu vartojimu nei masinė renovacija, nei biokuras nepadės, mat yra esminė logikos klaida griaunanti ekonomiškumo principus. Tačiau klaida tą pavadinti būtų sunku, nes klaida atsiranda netyčia, o ši klaida neša milijonus litų kasmet mano paminėtiems veikėjams.
Norit nustebinsiu?! 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 LR Vyriausybė nustatė, kokia tvarka ir kada kiekvienam vartotojui butuose turės būti įrengti atskiri elektros, dujų, vandens bei šilumos apskaitos prietaisai. Kaip teisingai pastebėjote, tiek elektros, tiek dujų ir vandens apskaitos prietaisus bute jūs jau matote, o kur dingo šilumos skaitliukas, kurį pagal minėto nutarimo 2.1. punktą visoje šalyje šilumos tiekėjai savo lėšomis turėjo įrengti iki 1998 spalio 1 d.?!
Beje, šis Vyriausybės nutarimas nėra panaikintas, bet kaip minėjau, mes turime reikalų su tais, kurie selektyviai skaito įstatymus bei naudoja bandito kodeksą. Tai ką tik jau supratote, jog jau penkiolika metų teoriškai turite atskirą šilumos apskaitą savo bute ir išvažiuodami atostogų, ar šiaip siekdami pasitaupyti galite prisukti jį (faina ania?!), o visiškai užpykę ant savo tiekėjo užsukti galutinai ir įsirengti elektrinį ar dujinį šildymą. Jei šio teisės akto būtų laikomasi, niekam neiškiltų poreikis kalbėti apie kažkokį atsijungimą nuo šilumos tinklų, nes nevartoji tai ir nemoki, o dabar situacija priešinga.
Kad visai negera pasidarytų pasikartosiu, jog skyrybas su šilumos tiekėju neva reglamentuoja šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriose aiškiai papunkčiui nurodyta, kiek reikia prakaito išlieti, kad tau būtų gražiai, juodu ant balto, atsakyta „negalima“.
Kas yra liūdniausia, jog Lietuvos aukščiausias teismas per šiuos metus sukūrė labai daug praktikos, kaip turėtų būti vertinami „žaginimo“ neiškentę ir neva neteisėtai atsijungę asmenys. Jie teismų vadinami pažeidę šilumos tiekėjo interesus bei piktnaudžiavę savo teisėmis. Taip ir matau priešaky tą varganą moterytę, kur vyras girtas daužo - ji išeina iš namų, o teismas pripažįsta, jog toji pažeidė teisėtus vyro interesus į kasnaktinį seksą.
Šią logiką formuojantys Aukščiausio teismo teisėjai, mano manymu, prarado bet kokią moralinę teisę būti teisėjais po tokių nutarčių. Ne gana to, tie patys aukščiausio teismo teisėjai, naudodamiesi savo sprendimų neskundžiamumu, leidžia sau bet ką. Kad ir byla Nr. 3K-3-385/2012, kurioje Aukščiausias teismas išaiškino, jog atsijungiant nuo šilumos tiekėjo reikia laikytis ne Statybos įstatymo, o tų anksčiau minėtų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012 netiesiogiai išaiškino, jog šilumos taisyklės yra neteisėtos ir atjungimas turi būti vykdomas pagal statybos įstatymą, kuriuo remiantis atjungimo procedūra yra labai paprasta ir lengvai įgyvendinama.
Pagal vienintelį galintį reglamentuoti šilumos įrenginių atjungimą jūsų bute įstatymą, tokie darbai vadinami paprastuoju remontu, kurį turite atlikti vadovaudamiesi statybos reglamentu (Statybos įstatymą detalizuojančių poįstatyminiu aktu). Taip, kaip „žagintojai“ nekreipia dėmesio į minėtą Vyriausybės nutarimą dėl skaitiklių įrengimo, taip jūs visiškai nekreipkite dėmesio, ką rašo šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, nes jos skirtos pirmojo žingsnio perkopti negebančio amebinio mąstymo fanui.
Žingnis Nr. 5
Skubu pasidžiaugti, jog atėjome į paskutinę anti-žaginimo programos pakopą. Ketvirtame žingsnyje daviau aiškius teisinius argumentus, tad sekdami trečio žingsnio pamokymo esmės - susiraskite mano paminėtas nutartis, pasiskaitykite teisės aktus ir vedami antrame žingsnyje sukaupto pykčio, pakeiskite pirmoje pakopoje pripažintą situaciją ir viskas – jūsų gvintai saugūs.
Šioje penkių žingsnių paprastoje mąstymo programoje į techninį šilumos būdo keitimą bute, pasiūliau pažiūrėti per mąstymo problemos kampą, tad sutikdami, jog mąstymas gimsta mūsų galvose, sutikime, jog problemos sprendimas turi gimti ten pat. Tad jei tave žagina ir muša, o tu toliau koja ant kojos, tai nesiskųsk, kad Kubilius kaltas, tai tavo paties kvailumas tave skriaudžia.
Tie, kurie sugeba skaityti net ir apgaulingą tekstą, kuriame naudojama gan apibrėžta situacija problemai išryškinti, turėtų suprasti, jog šią šilumos ūkio problematiką panaudojau kaip įrankį atskleisti platesnę problemą, t.y. lietuvių tautos didžiausią augimo ir sėkmės kliūtį - tai masinis savo pačių kvailumo toleravimas.
Pabaigai noriu trumpai atsakyti į antraštėje užduotą klausimą. Kaip apsiginti nuo žagintojo? - Tapk savo žagintojo žagintoju!
*Žagintojas - lietuviškas terminas yra veiksmažodinis vedinys, padarytas iš veiksmažodžio (iš)žaginti, kuris savo ruožtu padarytas iš savakilmio veiksmažodžio žagti. Veiksmažodis žagti turi keletą reikšmių – „teršti valgį ar vandenį, ragaujant ne iš savo indo“, „teršti vardą, garbę“ ir kt. (LKŽ, DLKŽ) Tikėtina, kad šių reikšmių pagrindu susiformavo perkeltinė reikšmė „jėga versti turėti santykių, prievartauti“ ir veiksmažodžiui pridėta kauzatyvinė priesaga, pabrėžiant veikėjo aktyvumą. Dabartinėje kalboje veiksmažodis žagti labai retas, daugeliui lietuvių jau išvis nežinomas, todėl veiksmažodis žaginti nesukelia vaizdinių asociacijų su maisto ar garbės teršimu.