Belikusios tik tvoros
Džiugu, kad bent tvoros išsilaikė, tad galiu vesti savo šunelį pasilakstyti į artimiausią aikštelę. Ne tiek dėl to, kad noriu laikytis savivaldybės nustatytų šunų vedžiojimo taisyklių, kiek dėl to, kad bijau kitur paleisti šunį: dar suvažinės koks kelių maniakas ar gyvenimo mokyti puls maišu besimosikuojanti tetulytė.
Toje pačioje aikštelėje ir dresūros užsiėmimai vyksta, smagu susitikti su kitais šunų mylėtojais.
Degtinės buteliai ir kitos gėrybės
Kai sulūžo vienas iš dviejų paskutinių aikštelėje esančių barjerų, stebėjausi, jog šunų dresuotojas piktinosi aplinkinių aukštųjų mokyklų studentais. Esą šie renkasi aikštelėje, girtauja ir patys išbando jėgas, užsiropšdami ant šunims skirtų barjerų. Atrodė neįtikėtina.
Tačiau vos tik prasidėjus mokslo metams kaskart atėjus į aikštelę, prieš paleisdama šunį, turėdavau ją visą apeiti ir į šiukšlių dėžę surinkti degtinės bei gaiviųjų gėrimų butelius, bulvių traškučių ir kitokių užkandžių pakuotes, netgi žuvies ašakas teko rinkti!
Maisto likučių paklotė
O štai vakar galutinai įsitikinau, kad Vilniaus šunų vedžiojimo aikštelės yra skirtos anaiptol ne šunims. Nusiaubtoje aikštelėje mėtėsi ištampytos barjerų nuolaužos, į purvą sutrypti seni drabužiai, o visa žemė padengta kažkokiu miltų, kiaušinių likučių ir dar nežinia kokių maisto produktų dangalu.
Varteliai atlapoti, prie vienų iš jų – guminės pirštinės, matyt naudotos visoms toms maisto liekanos barstyti. Pirma mintis – kažkas pribarstė nuodų šunims, antra – studentų krikštynos!
Kur kelelis veda?
Savaime suprantama, kad šuns paleisti tokioje maisto likučių paklotėje neįmanoma, tad einame lauk. Ant tvoros pastebiu raudoną kaspinėlį, tokį, kokie paprastai rišami per orientacines varžybas keliui žymėti. Pasukame į greta esantį miškelį, kuriame raudonieji kaspinėliai iš tiesų žymi kelią!
Kaspinėliai baigiasi kaip tik ties Vilniaus kolegijos pastatais. Grįžusi namo „pagooglinu“: spalio 13 d. Vilniaus Kolegijos krikštynos. Šventė organizuota šios kolegijos Studentų atstovybės. Taigi, pasirodo, šunų vedžiojimo aikštelės yra skirtoms jiems – studentas, mūsų ateities šviesuoliams! Tad ačiū jiems, už aplinkos „puoselėjimą“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!