Gyvenu Anglijoje metus ir keturis mėnesius. Žinoma, atvažiavau į Angliją sunkiai kalbėdama angliškai, tačiau su dideliu noru išmokti. Kaip ir normalu, pradėjau nuo visiško nulio. Dirbau „juodai“ vieno didžiausių prekybos centrų sandėlyje. Kadangi esu mergina, būdavo sunku kelti didelius svorius, tačiau pasiryžau ir dirbau, bei tuo pačiu, bendraudama su kolegomis anglais, pramokau kalbėti laisvai.

Turėjau svajonę dirbti barmene. Nors pati negeriu alkoholio, tačiau darbo pobūdis, galimybė pramokti kalbą ir atlygis mane labai traukė. Pirmas mano baras buvo gan kraupi vieta vienoje baisesnių apylinkių ir alkoholikų apsuptyje. Mokėjo man netgi mažiau nei minimumą už valandą, bet kadangi net Anglijoje patirtis yra būtina, nusprendžiau, kad taip bus tik geriau. Padirbėjusi kelis mėnesius, pakeičiau darbo vietą į barą, kuriame mokėjo minimumą. Dėl tam tikrų priežasčių darbą teko keisti, nes bosas buvo albanas, o aš, matai, iš blondinės tapau brunete (pakeičiau plaukų spalvą) ir jam tai neįtiko.

Tuomet įsidarbinau lietuvių parduotuvėje ir ties šiuo darbu padėjau tašką. Daugiau niekuomet nebedirbsiu lietuviams Anglijoje.

Kadangi turėjau patirties bare, gavau pasiūlymą užimti baro vadybininkės pareigas viename didžiausių restoranų tinklų Anglijoje. Šiam tinklui priklauso ir „Premier Inn“ viešbučiai, ir „Costa Coffee“, ir dar keli gana dideli restoranai.

Kadangi esu emigrantė, o restorane dirba daugiausiai anglai, teko pereiti viską - apkalbas, kreivus žvilgsnius, bet su vadovų pagalba atlaikiau kiekvieną jų smūgį ir užsitarnavau pagarbą. Šiuo metu vis dar dirbu tame pačiame restorane, per mėnesį būsiu paaukštinta iki vadinamojo „Team Leader“ (komandos vadovo – DELFI).

Kokia šios istorijos esmė? Taip aš paneigiu kitų žmonių istorijas, kad Anglijoje nėra darbo. Visi turi pradėti nuo nulio. Jei norite gyvenimo ant lėkštutės, grįžkite atgal į tėvų namus.

Ryžtas, kalba ir patirtis leidžia susikurti gyvenimą, apie kurį taip ilgai svajojote. Jokiais būdais nesakau visiems emigruoti - tai kiekvieno žmogaus asmeninis sprendimas. Čia nėra taip lengva, kaip kad kalba Lietuvoje likę žmonės, jei atvažiavai dirbti ir kurti ateities, o ne gyventi iš pašalpos. Tačiau įdėjus daug noro ir ryžto, viskas įmanoma.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kalėdinis stalas – jau nukraustytas, o danguje seniausiai nebelikę fejerverkų pėdsakų – visi spėjo sugrįžti į įprastą ritmą, prie darbų. Skirtumas tik tas, kad vieniems pakako užverti namų duris ar sėsti į automobilį, o kitiems – lipti į lėktuvą, ir po švenčių vėl skristi namo. Svetur.

Esate tie, kuriems taip pat teko palikti artimus žmones, susikrauti lagaminą ir vėl keliauti į kitą šalį ar net žemyną? Norite pasidalinti savo istorija ir duoti atkirtį visiems, kurie išvykusius vadina išdavikais? Galite papasakoti, koks iš tiesų yra tas gyvenimas svetur, ir patarti dvejojantiems, ar verta bent trumpam išvažiuoti?

Prašome Jūsų – pasidalinkite patirtimi, patarimais ir požiūriu.

Jūsų minčių laukiame iki vasario 2 d. el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“.

Konkurse galite dalyvauti trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:


Taisyklės:

1. Konkursas vyksta nuo nuo sausio 13 d. iki vasario 2 d.

2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;

3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2015 m. vasario 3 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.

4. Konkurso prizas – M. Anušauskaitės ir G. Jord knyga „10 litų“.

5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.