Kaip draugės vyras ja rūpinasi, pavydžiu. Ir nekalbu apie kasdieninį rūpestį ar kavos darymą į lovą – tokių dalykų iš savojo nesitikiu, neakcentuoju to. Aš pavydžiu draugei jos vyro elgesio, kai jinai serga.

Kai apserga, jis visada parneša vaistų. Visas miesto vaistines išvažinėja, kol randa, jei reikia. Grįžęs iš darbo daro valgyti, rūpinasi, neša jai arbatą į lovą. Jie turi vaikų, tai tėtis grįžęs pasirūpina ir jais, kad žmona nešokinėtų ir galėtų pailsėti.

Ir į parduotuvę nueina, ir ko ji prašo skanaus parneša. Jaudinasi pats dėl jos sveikatos, jeigu kas blogėja – nuveža pas gydytoją.

O kaip elgiasi maniškis? Pirmiausia, nieko nepadeda. Kai sirgau gripu, pati turėjau eiti į vaistinę, nes sakė „nežinau, ko tau ten reikia“. Kai vaikui kažko reikia, net jeigu savaitgalis ir vyras ne darbe, o aš sergu ir guliu, vis tiek aš turiu šokinėti ir paduoti, padaryti.

Vieną kartą net buvo taip, kad kol aš sirgdama gulėjau ir dar tuo pačiu turėjau rūpintis vaikais, jis paliko mus visus namuose ir išvažiavo savaitgaliui su savo reikalais! Tvarkykis kaip išmanai, taip išeina.

Ir dar, negana viso to, jis pyksta ant manęs, kai susergu. Nesako taip tiesiogiai „pykstu, kad susirgai“, bet nebendrauja, tyli, kai kalba – suirzusiu tonu. Kai kažkada klausiau, kodėl manim nesirūpina, atsakė, kad galvoja, kad visi patys turime savimi pasirūpinti ir iš manęs, kai pats serga, pagalbos neprašo.

Ar čia normalu šeimoj? Ar aš teisi, kad taip neturėtų būti ir kažkoks labai negražus jo elgesys? Ar vis dėlto perdedu ir tikrai kiekvienas atsakingas pats už save?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)