Mylį Tėvynę V. Landsbergis. Kažkada jis kalbėjo, kad galėtų dėl tos Lietuvos avėti medinėmis klumpėmis, maitintis virtomis bulvėmis – svarbu Tėvynė būtų laisva. Dabar jis klumpėmis tikrai neavi, virtą bulvę gal kartais ir suvalgo – nežinau. Be to myli Tėvynę iš Briuselio, kur gauna , mums, eiliniams runkeliams, neįsivaizduojamai didelę algą. Apie tai, kad stipriai myli Tėvynei ir viską pasiryžę dėl jos paaukoti kartais pakalba partijų vadai, A. Kubilius ir kiti ministrai, seimūnai. D. Grybauskaitė nusipelno pagarbos vien dėl to, kad šia tema lyg ir negirdėjau jos plačiai reiškiantis.
Daugelis nesupranta – kaip dabar čia nutiko - stovėjome Baltijos kelyje, gulėme po tankais, galiausiai gyvybe rizikuodami tarnavome savanoriškoje krašto apsaugoje,.. O dabar net nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai dažnai kritikuoja dabartinę LR, o buvę savanoriai pareiškia, kad dėl tokios LR tikrai nesikautų...
Na, galim pasiguosti, kad bent aukščiausioje valdžioje tų „mylinčių“ Tėvynę nepaprastai daug. Visi myli besąlygiškai.
Meilė ir alga
Kažkada toks mano kolega irgi provincijos korespondentas, apkaltino mane, kad esu parsidavėlis ir rašinėju dėl pinigų. Nesu patriotas. Tada buvau eilinį kartą likęs be darbo ir iš tiesų būdavo labai malonu gauti honorarą – prieš penkiolika metų juos mokėjo beveik visi laikraščiai. Vėliau, paklausęs apie savo oponento algą, sužinojau, kad jis uždirba tiems laikams pakankamai daug – pora tūkstančių algos, plius honorarai. Taigi jis rašė ne dėl pinigų... Iš patriotizmo.
Neseniai toks gana stambus valdininkas pareiškė, kad tik visiškas kvailys gali dirbti LR už mažesnę nei 5000 litų algą. Jo paklausus, tikiu, kad jis irgi būtų pasakęs jog myli Tėvynę ir dėl jos aukojasi.... Taigi, pasiaukojimo Tėvynei laipsnį nulemia algos dydis? Gal būt. Juk iš tiesų sunku reikalauti, kad tą LR valstybę mylėtų benamis gyvenantis sąvartyne, moteriškė, kuri maitinasi atliekomis iš šiukšlių dėžių (tokią kartą esu pats matęs). Galiausiai ir jaunuolis, kuris baigęs universitetą sužino, kad tai Tėvynei yra visai nereikalingas ir gali sėkmingai bedarbiauti bei mirti badu, vargu ar pajuntą didelį meilės ir patriotizmo antplūdį....
Apklausos metu didžioji dalis apklaustųjų – apie 70 proc. pareiškė, kad už tokią LR kaip dabar – nesikautų. Bet dar liko virš 30 proc. pasiryžusių kautis. Daug tai ar mažai? Manau, kad ganėtinai daug. Mat, kitos apklausos duomenimis, visiškai patenkinti savo gyvenimu LR yra trys procentai respondentų, sąlyginai patenkinti apie 15 proc. Visi kiti nepatenkinti, vis dėl to dalis tų nepatenkintųjų pasiryžę ginti valstybę, kurios nemėgsta su ginklu rankose. Ar ne keista? Juo labiau, bent jau aš taip manau, kad užpuolus priešui tie trys procentai patenkintųjų vargu ar kovotų – jie su savo pinigėliais žaibiškai atsidurtų kuo toliau nuo Lietuvos. Juk ir dabar daugelis turi sąskaitas Šveicarijos ar kitų valstybių bankuose...
Nereikia painioti
Nereikia painioti Tėvynės sąvokos su valstybine valdžia ypač su atskirais valdininkais, atskiromis partijomis ir t.t. Aš galiu nuoširdžiai mylėti savo gimtąją Žemaitiją ir priešui užpuolus ginti ją su ginklu rankose, bet nemėgti ir negerbti vagiančių bei meluojančių valdininkų, seimūnų, visiškai negerbti politikų, kurie net nemano tesėti savo rinkiminių pažadų ir t.t. Net ir tas studentas, kuris baigęs universitetą išvyksta dirbti į Daniją valytoju, ne Tėvynę keikia. Jis keikia korumpuotą ir neteisingą jos valdžią. Kilus karui, D. Kreivys, kuriam gėda dirbti už mažesnę nei 5000 litų algą, greičiausiai su visu savo turteliu spruktų Danijon ir iš ten „mylėtų“ Lietuvą, o tas tualetų valytojas, ko gero, sugrįžtų ir stotų į savanorišką krašto apsaugos kariuomenę, nors anot dabartinių plepių jis „nemyli“ Lietuvos ir emigruodamas ją „išdavė“.
Labai painu su ta meile. Jei patikėtume konservatorių šaukliu V. Landsbergiu tai toje LR „raudonoji šunauja“, buvę komunistai, KGB bei jos rezervo agentai ir kiti jaučiantys nostalgiją sovietmečiui tik ir laukia tankų su raudonomis žvaigždėmis bei visaip kenkia LR valstybei.
Patriotai, anot jo tėra tik konservatoriai ir jų šalininkai. – apie 13 proc. respublikos gyventojų (tai rodo apklausos). Tiesa didžioji dauguma tų konservatorių savo laiku irgi buvo komunistų partijos nariai. Ko gero, tie komunistai, kurie tapo socialdemokratais yra sąžiningesni – bent jau ideologijos nekeitė į visiškai priešingą.
Jei paklausime kokio socialdemokratų agitatoriaus, tai jis pasakys, kad Tėvynės nemyli ir ją naikina būtent konservatoriai vykdydami savo neprotingą politiką.
Tiesa, apie 90 proc. LR gyventojų jokiai partijai nepriklauso ir politinėje veikloje nedalyvauja. Nebent pabalsuoja per rinkimus. Jie nuoširdžiai myli savo Tėvynę ir reikalui esant tikrai daugelis ją gintų. Na o kad nemylime partinukų ir valdininkų – kitaip tariant valstybinės valdžios - nieko nepadarysi – joje dirbantys „lietuviai“ dažnai neverti garbingo LR piliečio vardo ir savo elgesiu jokios pagarbos, juo labiau meilės nenusipelno. Manau, kad tai tik šiukšlės, kurios teršia mūsų Tėvynę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!