aA
Jau ne pirmus metus mus „brūžina“ mintis apie sveiką senėjimą. Deja, tos propagandos rezultatai nėra geri, labiau priešingai. Nei gydytojai, ne visuomenės transporto vairuotojai, nei pardavėjai nepripažįsta senolių teisių ar net pareigų. Jiems tai išlieka tarsi balastu, nemėgiamu visuomenės priedu.
Vitaminai senatvėje
© Vida Press

Kol kas nepakito požiūris, kad gyvenime turime du pagrindinis etapus: patekimą į gyvenimą (vaikystė ir jaunystė) bei pats procesas. Senatvė čia nenumatyta, gal tik ties riba – išėjai į pensiją ir ramiai numirei.

Neseniai išgirdau per radiją: „Kai vaikai miega – jie auga. Kai miega vyresni – jie sensta“. Lyg ir graži tiesa. Bėda tik ta, kad tai klaida. Jeigu senėjimu vadintume organizmo kitimą mirties kryptimi, tai ir vaikas ir kūdikis sensta su visais vienodai. Aišku, galima pažiūrėti ir kitaip. Senatve galima vadinti laiką, skirtą „išeiti iš gyvenimo“. Dažnai tai ligų ir netekčių laikas. Bet ir toks matymas nieko nepaaiškina. Greičiau priešingai. Senatvė suvokiama kaip priešininkas, kaip oponentas, kaip trūkumas, kaip yda.

Atėjo laikas gerokai pasukti savo smegenis ir pradėti matyti ne tik praeitį, bet ir dabartį. Paliegęs žmogus nebėra senatvės požymis. Sergama anksti ir daug. Jei turėčiau pripažinti, kad sergantis žmogus yra senatvės požymis, tai ir kūdikis ar mažas vaikas „taps“ senoliu. Ne ligos yra senatvės požymiu. Čia kyla keistas klausimas: tai kas gi yra tikroji senatvė ir kada ji prasideda?

Kaip ne keista, kol kas nėra vienareikšmiško atsakymo į abi klausimo dalis. Jei į antrą dalį galima rasti aibę atsakymų (taip pat ir mano), tai dėl pirmosios dalies atsakymo vyksta pasaulinė diskusija. Vienas kraštutinumas yra mano parodytas – žmogus gimsta, kad sentų, kita priešingybė – nėra tokios ligos, kuri vadinasi senatvė. Tarp šių polių ir yra visi atsakymai. Prieš pateikdamas savąjį, priminsiu kai kurių žodžių vartojimą. Akademiniame lietuvių kalbos žodyne radau tokią liaudies nuostatą: „Senatvė – neišgydoma liga“; „Senatvės ir gydytojas nepagydo.“ Vadinasi, kol kas vyrauja nuomonė, kad senatvė yra blogybė ir yra ligos forma.

Bandykim pažvelgti į vyresnius žmones įdėmiau. Visų pirma aišku, kad senatvė yra natūralus gyvenimo etapas. Niekas nevadina vaikystės ar jaunystės liga, nors kai kurių bendrų požymių yra daug. Paprastai išskiriami tie trys pagrindiniai žmogaus raidos etapai: atsiradimas, vykdymas, išėjimas. Pirmajam anksčiau buvo skiriama 10-12 metų, dabar tenka 25-30. Iliustracijų keletas: alkoholį JAV leidžiama vartoti nuo 21-erių, italai su tėvais gyvena iki jiems (vaikams) sukaks 30-imt ar kiek daugiau. Antrasis etapas, vadinasi, prasideda nuo 20-25 metų. T.y. kai žmogus pats atsako už save ir savo artimuosius iki to, kai jis nebegali atsakyti už save ir savo artimuosius. Čia patenkame į vieną koliziją. Žmonės su negalia dažnai negali visapusiškai atsakyti už save ir neišsiverčia be pašalinių pagalbos ar paramos. Jie, ką, irgi seni?

Taigi, iš vienos pusės, visi žino, kas yra senas, o iš kitos – ne visi daugiamečiai atitinka šiuos kriterijus. Todėl teks rimtai peržiūrėti ir nuolatos tikslinti tą bendrą nuostatą senas žmogus ar senolis.

Pabandykime pažiūrėti iš kitos pusės: kada žmogus nesensta? Pirmasis bruožas yra socialinis aktyvumas, t.y. asmuo yra reikalingas kitiems. Tai gali būti verslas, tai gali būti politinė veikla ar net šeimos reikalai. Antras bruožas yra sveikata, nes ligotų kamuolys gali tapti našta sau ir aplinkiniams, t.y. tai pačiai bendruomenei. Trečiasis ypatingas bruožas yra psichinė galia, t.y. sugebėjimas keistis, prisitaikyti prie esamų ir ateinančių aplinkybių. Pas mus šiuo metu tai turi būti mokėjimas ir sugebėjimas naudoti kompiuterinėmis technologijomis ir pan. Bene kaip ryškiausią senėjimo bruožą galima išskirti psichikos sveikatą, dažnai sukeltą kai kurių ligų ar susirgimų. Nors medicina čia daug pasiekusi, bet kol kas nesugeba pasipriešinti Alzhaimerio ar panašioms ligoms.

Taigi, sugebėjimas nesenti remiasi nesudėtingomis taisyklėmis:

1) Būti reikalingu bendruomenei;

2) Rūpinti savo sveikata, t.y. mankštintis ar net sportuoti, taisyklingai maitintis, netaupant sveikatos sąskaita, mažiau lankytis pas gydytojus;

3) Rūpintis naujovėmis, nors tai panašu į paauglystės laikotarpį, kai žmogus be patirties patenka į suaugusių pasaulį. Taip ir senolis turi nuolat stebėti ir naudotis tomis naujovėmis, kurias sukuria visuomenė;

4) Būti savarankišku, būti savimi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilkiko vairuotojas įvardijo algos pokyčių problemą: paskaičiuokite patys, kas dabar bus (118)

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas „Delfi“ laidoje papasakoj...

Didžiulį skausmą kentusiam pacientui odontologas parodė duris: prasilenkia su etika (71)

Rašau šį laišką bemiegę naktį, kurios, tikėtina, buvo galima išvengti. Skausmas sukelia...

Po 10 meilės metų žmona man smogė naujienomis. Dabar pasakysiu – velniop tokia laimė (451)

Pagaliau išaušo ta diena, kai aš tapau laisvas. Tapau laisvas nuo visokių nereikalingų...

Važiuodama į šarvojimo salę kaunietė pasibaisėjo taksisto elgesiu: lieki pažemintas (63)

Antradienį dar vieną kartą pasijutau bjauriai, važiuodama taksi. Nežinau nė kaip pasakyti apie...

Kaime gyvenantis vyras atkreipė dėmesį į taršos mokesčio trūkumą: apie šitą valdžia nepagalvojo (55)

Kompensacija už mažiau taršų automobilį ... Tik parodykit nors vieną įgalų pravažiuoti kaimo...

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (137)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais (43)

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (127)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (42)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (72)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (27)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie (6)

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (52)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

Euras reaguoja į pasaulinio finansavimo isteriją: sunku atremti kitų valiutų patrauklumą (31)

Dar per anksti skelbti apie euro traukimąsi, net po prasčiausios jo metų pradžios nuo 2015 metų....

|Maža didelių žinių kaina