Mano sūnus, vos baigęs gimnaziją, nuvyko ir tapo savanoriu. Į Ruklą išvyko spalio mėnesį. Tarnauja jau daugiau kaip du mėnesius ir nė karto, nė karto nepasakė, kad gailisi dėl tokio pasirinkimo. Priešingai – jam ten patinka. Ir ne jam vienam. Daugeliui, o gal net visiems ten patinka. Taip teigiu, nes bendraujame su tėvais, kurių vaikai tarnauja kartu, ir visų nuomonė tokia pati. Lietuvos kariuomenė juos visiškai aprūpina viskuo, pradedant kojinėmis ir specialiais šilumą sulaikančiais (termo) drabužiais ir baigiant šiltomis striukėmis, pirštinėmis ir miegmaišiais.
Jie mokomi dalykų, kurie gyvenime gyvybę gali išgelbėti ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams. Žinoma, būna ir sunku, bet vis tiek jiems tai patinka. Nes tai – savęs išbandymas.
Noriu išsakyti savo nuomonę ir apie šauktinio mamą, kuri prieš kelias dienas parašė, kad vaikas šąla palapinėje. Tai yra mamos meilė, rūpestis ir emocijos. Visos be išimties normalios mamos baiminasi dėl kiekvieno, net ir suaugusio vaiko. Čia mūsų prigimtis. Ir tai yra puiku. Nes jei tėvams nesvarbu, kaip jaučiasi jų vaikai, jie tampa tik vaikų štampavimo mašinomis. Tad vaikinuką, kurio mama garsiai išreiškė savo rūpestį, vadinti „mamyčiuku“ yra absurdiška.
„Mamyčiukai“ šiuo metu sėdi prie kompiuterių ir lieja komentarus apie kariuomenę, nes jiems net neužtenka drąsos pripažinti, kad tik šių vaikinų, kurie savanoriškai pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą, dėka jie dabar gali sėdėti šiltuose namuose, o ne miegoti kažkur palapinėse, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi kiekvienu vaikinu, kuris pasirinko savanoriškai atlikti tarnybą.
O Jums, berniukai, sėkmės laukiant 2016 metų šauktinių sąrašo!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame pasidalinti mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: