Mano istorija labai paprasta. Druskininkuose, daugiabučių namų savininkų bendrijoje įsigijau butą, deja, buvę savininkai nieko nepapasakojo apie jos pirmininką. Vargstu dabar, matai, prisigeria žmogus, šauna jam į galvą, kad kai lauke -15 laipsnių, tai reikia jau ir pataupyt, paukšt ir užsuka šildymą (reguliuojamas namo rūsyje), šąlam, sąskaitos kosminės, tie kas netyli, yra skelbimų lentoje (kuri, nepatikėsit, užrakinta spyna, kad neduok die, kas nors kokio skelbimuko nepakabintų) viešai išvadinami asilais...

Didžioji dauguma bendrijos gyventojų buvo padavę į teismą tą pirmininką, visiems buvo grasinama. Gal juokinga ir neįtikima, bet negali nueiti į rūsį, nes namo pirmininkas tyko tavęs kaip pasaloje ir užpuldinėja, tiesiogine ta žodžio prasme. Užpultas kaimynas išsikvietė policiją, bet penktadienio vakaras, taip vadinamos apdukcijos reikia važiuot į Alytų, kuriame apsilankyt galima tik pirmadienį, o pirmadienį to smūgio žymių kaip ir nebeliks... Sėdi visi savo butuose kaip kalėjimuose, net į gatvę bijo išeit... Galima kurti siaubo filmo istoriją, patikėkit, nes su lakia fantazija žmogus tokių dalykų nesugalvotų.

O vat „pirmininkas“ kai pilnatis nušviečia dangų, stovi po daugiabučio langais, žiūri į Mėnulį ir kaukia kaip vilkas. Galima kviesti policiją, bet kas iš to? Stebėsitės skaitydami, o ko gi tie gyventojai nieko nedaro? O ką galima padaryt? Visi jo dokumentai suklastoti, bet tai niekam neįdomu, netgi teismuose iš jo nereikalaujam pateikti originalų. Žinot, aš irgi galiu pasidaryt antspaudą ir pati visur jį dėliodama pasirašinėti, kad tikra, na, pasitvirtinti, kad taiką pati parašiau, tikrai yra tiesa, bet... juk ne visada taip būna, ar ne?

Kitas pavyzdys: vyksta susirinkimas, ateina 6 namo gyventojai, kurie kartu su „pirmininku“ (rašau kabutėse, nes jis jau eilę metų pats save išsirenka klastodamas parašus ir pats už save balsuodamas, be jokių susirinkimų) geria rūsyje, o tada dergia ir vagia viską, bet... nepagautas - ne vagis...

Šantažuoja senus žmones, gyvena tokia moterytė vieniša, tai nuolat pas ją į butą braunasi, grasina padegti arba į kaulus duoti, deja, policija bejėgė, kažkodėl kai į ją kreipiasi, gauna atsakymą: mes pavargom nuo to žmogaus, patys jį sutvarkykit. Nepatikėsit, bet jam galima viskas, o mes įkalinti ir turim gyventi kaip siaubo filme, būčiau žinojęs, kad tokia bendrija ten, būčiau nepirkęs to buto, o ką dabar daryt?

Belieka laukti, kaip baigsis kaimyno teismas, kuris už teisybę kovoja jau daugiau nei 7 metus, padėčiau tam žmogui, bet negaliu – aš tik nauja savininkė, manęs net į susirinkimą dabar neįleidžia, matai, aš ne pirmininko barikadų pusėje...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!