Nenumaldomai artėjo numatyta data, kai turėjome išvykti. Įsivaizdavau, kaip smagiai praleisime laiką. Laukė šiltas liepos savaitgalis. Tokiu metų laiku prie jūros knibždėte knibžda poilsiautojai – lyg milžiniškame skruzdėlyne. Tad bijodami negauti nakvynės vietos, ja pasirūpinome iš anksto. Per pažįstamą išsinuomojome namelį savaitgaliui, jam padavėme pinigus. Į kelionę vykome mes su vyru ir vaikeliu bei sesuo su savo šeimyna. Gausi mūsų kompanija smagiai pajudėjo prie jūros.
Vaikai labai norėjo prie vandens, tad kartu su visais daiktais visų pirma nuvažiavome ten. Į nakvynės vietą nusprendėme nuvykti tik vakare. Pirmoji diena buvo smagi. Saulei leidžiantis horizonte klegėdami pasiekėme nakvynės vietą. Tačiau, pasirodo, pažįstamas buvo mus apgavęs – namelio neužsakė, o pasipustė padus su visais mūsų pinigais už nakvynę. Likome gatvėje.
Nusprendėme naktį praleisti kur nors kitur, tačiau visur mus pasitikdavo užrašai „Vietų nėra“. Netikėtai miesto pakraštyje sutikome taip pat poilsiaujantį seną pažįstamą, kuris, sužinojęs apie mus ištikusią bėdą, pasakė, kad šalia jo namų gyvena močiutė, nuomojanti kambarius. Jis girdėjęs, kad ji dar turi laisvų vietų. Labai apsidžiaugėme. Nuvykome pas ją. Deja, ir ten visi kambariai buvo išnuomoti.
Mus pasitikusi senolė prisipažino teturinti kiek apleistą kambarį ūkiniame pastate. Belstis atgal naktį į kitą Lietuvos kampelį nesinorėjo, tad sutikome su pasiūlymu. Močiutė nuplėšė nemenką sumą už pasiūlytą vietą, bet ką darysi. Kambarys ūkiniame pastate buvo baisus – pelėsių, drėgmės kvapas, pilna voratinklių. Paprašėme šluotos ir su seserimi iššlavėme kambarį, nuvalėme voratinklius. Apie viryklę, dušą galėjome tik pasvajoti. Kambaryje spingsėjo tik viena lemputė. Tualetas buvo lauke, kiemo gale. Tačiau jo išvaizda glumino...
Visa laimė, netoliese veikė baras, tad ten susimokėjus po litą galėjome pasimėgauti švariu tualetu... Visi guodėmės, kad tai tik viena naktis, tad sugulėme miegoti. Kadangi lovų trūko, sesuo su vaikais miegojo vienoje dvigulėje lovoje. Vyrai susirangė į girgždančias aprūdijusias sulankstomas lovas. Man teko mūsų senelių laikus menantis fotelis-lova. Esu žemo ūgio, tačiau ir čia, net gulint susirietus, kojų galai kabėjo ore. Buvo baisus karštis, trūko oro. Langai buvo užkalti vinimis, tad jų atverti neturėjome galimybės. Beliko vienas variantas – miegoti atsidarius duris, bijant, kad kas nors naktį neįslinktų ir neapvogtų. Mūsų vyrai su vaikais užmigo, tačiau mes su seserimi ilgai vartėmės. Staiga sesuo sušnabždėjo, kad jaučia, kad kažkas kutena kojas ir šalia lovos vis kažkas sukrebžda. Pagalvojau, kad jai pasirodė. Gulėjau prie atvirų durų, tad čirpiantys žiogai trukdė išgirsti tylų krebždesį kambaryje. Nuraminau seserį ir liepiau bandyti užmigti, nes ryt turėjome nemažai planų.
Nepraėjo net kelios minutės, kai ir pati išgirdau graužimą. Virpančia širdimi tarstelėjau: „Tikriausiai pelės“. Staiga pajutau, kad kažkas perbėgo man per rankas. Pašokau iš lovos ir uždegiau lempą – silpna šviesa nušvietė kambarį. Vos nepatyriau šoko. Po kambarį šmirinėjo žiurkės! Net ne pelės, o žiurkės! Ėmiau spiegti. Sesuo irgi pašoko iš lovos, pažadindama berniukus ir mūsų vyrus. Išsigandę pačiupome vaikus ir išbėgome į kiemą. Vyrai surinko mūsų daiktus ir visi įsėdome į automobilius. Norėjome važiuoti namo, tačiau vaikai beprotiškai maldavo dar nors truputį pabūti prie jūros. Buvo ankstyvas rytas, tad pasidavėme vaikų įkalbinėjimams ir nudardėjome į pajūrį. Vaikai smagiai turškėsi vandenyje, o mes kaitinomės saulutėje. Vylėmės, kad šios nakties košmaras daugiau nepasikartos. Jau buvo įdienoję, kai nusprendėme, kad pats laikas vykti namo, kad išvengtume savaitgalio kamščių. Tik vaikai užsimanė ledų. Siūlėme grįžtant namo juos suvalgyti, tačiau jie dar norėjo paplaukioti. Galiausiai priėmėme kompromisą, kad tėtis nupirks ledų ir visi juos suvalgę prie jūros pajudėsime atgal į namus. Ledai buvo tikrai gardūs. Galiausiai susikrovėme daiktus ir pajudėjome prie automobilių. Kadangi su seserimi gyvenome skirtinguose miestuose, atsisveikinome ir pajudėjome savo keliais. Bevažiuojant mūsų automobilis ėmė siaubingai traškėti. Visa laimė, nors buvo sekmadienis, Klaipėdoje sutikti žmonės mums nurodė dirbantį remonto garažiuką. Pasirodo, reikėjo remonto, važiuoti toliau būtų buvę pavojinga. Vyras tuo metu apsižiūrėjo, kad nebeturi piniginės... Tuomet atsiminė, kad netoli paplūdimio, nupirkus mums visiems ledų ir vandens, į jį buvo atsitrenkęs kažkoks vyras, kuris atsiprašęs skubiai pasišalino...
Likome be pinigų, be visų dokumentų, buvusių piniginėje, ir dar be namų raktų, kuriuos vyras taip pat buvo įdėjęs į ją... Apsiverkiau, vyras baisiai susinervino. Man pasidarė negera. Apsidairiau ir netoliese pamačiau suoliuką. Nuėjau ant jo prisėsti. Nepastebėjau, kad suoliukas buvo dažytas. Tądien lyg tyčia pirmą kartą buvau pasipuošusi vyro vestuvių metinių proga dovanota šviesia suknele. Pašokau nuo suoliuko, tačiau jau buvo per vėlu. Suknelę „puošė“ baisios rudos dėmės... Nežinojome, ką daryti. Pasiraususi rankinuke radau tik keliasdešimt litų. Visi pinigai buvo pavogtojoje vyro piniginėje...
Autoserviso savininkams pasakėme apie mus ištikusią nelaimę ir susitarėme, kad automobilį paliksime keletui dienų pas juos. Turimų pinigų pakako autobuso bilietui man ir mūsų vaikui, tad namo grįžome autobusu. Raktų nuo buto neturėjome (manieji buvo užrakinti namuose), mus nakvoti priėmė kaimynai. Vyrui neliko nieko kito kaip tik grįžti į namus autostopu. Jis grįžo tik vidurį nakties, tad dar iki ryto pravaikščiojo gatvėmis, prasėdėjo kieme, nes nenorėjo mūsų visų žadinti. Ryte su kaimynu pasiėmė iš rūsio įrankius ir išlaužė mūsų buto duris. Pagaliau patekome į savo namus. Taip baigėsi mūsų atostogos. Pačios blogiausios atostogos gyvenime. Dar ir dabar jas prisiminus, šiurpas pereina per kūną. Nelinkiu niekam patirti tokio košmaro, kokį patyrėme mes.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai visiems yra tekę atostogauti taip, kaip nė priešui nelinkėtum. O gal taip nutiko ir šiemet? Siūlome nesisieloti, o savo patirtį aprašyti bei ja pasidalinti su kitais – taip ne tik padėsite išvengti kitiems jūsų patirtų bėdų, bet ir galėsite smagiai papoilsiauti SPA Vilnius Anykščiuose laimėję šio konkurso prizą – savaitgalį ten!
Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d.