Visuomet Paryžiuje renkuosi artimiausią viešbutį, kad vakare galėčiau susitikti su ja, pasimėgauti mergaitiška draugija, pasidalinti smagiomis istorijomis, patirtų kelionių įspūdžias.
Emilija nė kiek nenustebo mane pamačiusi. Žinojo, kad šį vakarą užsuksiu. Mažame tamsiame Saint Germain bare ji buvo tikra žvaigždė.
Graži, miela, švytinčių mėlynų akių, šviesių pusilgių plaukų, nuostabios šypsenos lietuvaitė. Tarp amžinai nelaimingų ir arogantiškų paryžiečių ji atrodė kaip pozityvo deivė. Net į barą atėjęs išgerti taurės vyno nepatenkintas gyvenimu paryžietis jai nusišypsodavo ir po minutės atsipalaidavęs jau pasakojo dienos įspūdžius.
Vos mane pamačiusi Ema pradėjo džiūgauti kartodama, kaip pasiilgo. Prisėdau prie baro, užsisakiau kokteilį. Ema pribėgdama pasakojo apie gyvenimą, studijas, darbą. Juokėmės ir kalbėjome garsiai lietuviškai, žinodamos, kad aplink mūsų niekas nesupranta.
Nepastebėjau, kaip šalia atsirado dailus, keleriais metais už mane vyresnis vyras. Santūriai gurkšnojo alų ir karts nuo karto man nusišypsodavo.
Kol Emilija pilstė gėrimus, žavusis laužyta anglų kalba paklausė ar aš – amerikietė. Atsakiau, kad iš Lietuvos. Po sunkaus išsiskyrimo su buvusiuoju nebuvau nusiteikusi naujoms pažintims ir nesistengiau sužavėti. Tad apsikeitėme vos keliais mandagiais sakiniais.
Netrukus Emilija baigė darbus ir pakvietė mane apsilankyti kitame netoliese esančiame bare. Laurant – toks buvo jo vardas – pasisiūlė kartu. Prie baro užsisakėme po gėrimą. Kalbejome tai angliškai, tai prancūzų kalba, kurią moku minimaliai.
Kai jie abu pradėjo emocingai kalbėti supratau, kad apie kažką diskutuoja. Kalbėjo apie prancūzišką ir lietuvišką bučinį. Nespėjau įkvėpti, kai Ema savo putliomis lūpomis įsisiurbė į manąsias. Kažkur aukštai pakilau... Buvo šilta, švelnu, aistringa ir gera. Pirmą sykį gyvenime mane aistringai bučiavo moteris.
Laurant, visą tai stebėjęs, paėmė mane už rankos ir tyliai į ausį sušnibždėjo: „Ar žinai, kas yra tikras prancūziškas bučinys?“
Nespėjau net suvokti, kai mes visi trys atsidūrėme mano viešbučio lifte.
Emilija žaismingai stumtelėjo jį arčiau manęs, o jis, prispaudęs mane prie lifto sienos, savo lūpomis palietė manasias. Kambaryje buvau palikusi prigesintą šviesą. Mes trys, lengvai apsvaigę nuo kokteilių, o gal – vieni nuo kitų, aistringai bučiavomės. Skendau jų abiejų glamonėse, jie lietė mano krūtis, kaklą, lietė vienas kitą.
Taip, mes mylėjomės trise. Visiems mums buvo nauja patirtis, tai, ko iki tol nebuvome to patyrę. Ir jei dabar, po dešimties metų, manęs kas nors paklaustų, kokia tavo gyvenime buvo aistringiausia naktis, aš sau tikrai atsakyčiau, kad ta lietinga neužmirštama lapkričio naktis Paryžiuje. Emilija išvyko gyventi į kitą Prancūzijos dalį, Laurant daugiau gyvenime niekada nebemačiau. Bet kas yra tikras prancūziškas bučinys, aš prisiminsiu dar ilgai.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano karščiausias vakaras“. Savo laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Vieno pasakojimo autorius laimės 600 eurų vertės prizą išskirtinės prabangos 5* viešbutyje „Amsterdam Plaza“, Palangoje.
