Vasara eina į pabaigą, vaikų vasaros atostogos taip pat, tačiau visą saulėtomis ir lietingomis vasaros dienomis manęs neapleido kartumo ir apmaudo šešėlis. Ne tik šią vasarą, bet ir ankstesnes.
Birželio mėnesį, kai prasideda vasaros atostogos, susitinku kaimynę, kuri džiaugiasi, kad vaikai išvažiuoja pas senelius, ilgam – gal kelioms savaitėms, gal keliems mėnesiams. Vasarai įpusėjus vaikų daugiabučio kieme mažai, jie visi išvažiavę pas senelius. Gal savaitei, gal kelioms dienoms.
Atsimenu savo vaikystę, kai mes su sese irgi leisdavome ilgas vasaros dienas nuostabiame kaime, pas senelius, jie mielai su džiaugsmu mus priimdavo. Kiti seneliai veždavosi mus į Palangą kelioms dienoms, kviesdavosi į svečius.
Mano vaikai (7 ir 11 metų) turi vienus senelius iš vyro pusės, nes mano mama yra mirusi. Tačiau jie niekada nenori per atostogas pasiimti anūkų, pabūti su jais. Taip, jie patys turi atostogas, tačiau važiuoja į Palangą vieni. Savaitgaliais važiuoja į ekskursijas, eina į kavines ir pan.
Arba ima atostogas balandžio mėnesį arba per Naujus metus, kad galėtų, kaip reikiant atšvęsti ar susitvarkyti savo „labai svarbius“ reikalus. Suprantu, kad dabar sakysite, kad jie užaugino savo vaikus, jie neprivalo būti su anūkais.
Taip neprivalo, bet argi nėra paprasčiausio noro per 3 vasaros mėnesius, nors kelias dienas su savo anūkais praleisti laiko? Nereikia viso mėnesio ir kelios dienos jau būtų šis tas.
Taip, mano vaikai atostogauja, kai mes su vyru turime 2 savaičių trukmės atostogas, jie eina į stovyklas ir jie sėdi užsidarę daugiabutyje. Taip vasara ir praeina ir nieko čia baisaus, tačiau mane visad šiuo klausimu lydi apmaudo šešėlis.
Ir kai nuėjus pas stomatologą, jis sako, laikas vizitui yra tik dieną ir paklausia, ar negali seneliai atvesti vaiko, mano galvoje visad šmėžuoja pykčio blykstė, negi jie negali suprasti, kad ne visi žmonės turi senelius.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
