Skaitydamas banko darbuotojos, kuri užima vadovės postą ir per mėnesį tikriausiai uždirba daugiau negu vargingiausieji, komentarą nejučia tik dar kartą patvirtinau teiginį: geriau gyvenantys visuomenės nariai nesupranta blogiau gyvenančių. Svetimos bėdos buvo, yra ir bus ne savos – tai nieko keisto ir tai suprantama, bet žmogus bent jau galėtų pamėginti nuspėti šio tragiško reiškinio priežastis. Nes tai – ne vieno asmens problemos, šios problemos aktualios gal net dešimtims tūkstančių. Atrodo, kad banko darbuotoja nuoširdžiai nesupranta, kodėl reikia taupyti drastiškais metodais, nes juk taupymas blogina gyvenimo kokybę. O gyvenimo kokybės neblogina žemos pajamos, kurios ir veda prie to beprotiško taupymo?
Problemos priežasties suradimas čia atrodo svarbiau nei pati problema. Labiausiai nustebino pasisakymas apie nenorą, kad Lietuva atrodytų kaip šalis, kur žmonės taupo kiekvieną vandens lašą. Galbūt čia kalti užslėpti kompleksai? Tas minimas nenoras atrodyti blogai. Daugeliui svarbu, kaip mes atrodome iš šalies, ką apie mus pagalvos, pasakys. Aišku, daugelis tikriausiai norėtų, kad Lietuva atrodytų kaip šalis, kur visi žmonės turi po nuosavą namą, po kelis prabangius automobilius ir uždirbantys kelis tūkstančius eurų. Tačiau norėjimas atrodyti tokiais ir galėjimas tai turėti yra labai skirtingi dalykai.
Ką banko darbuotoja siūlo, kad tas taupymas nebūtų toks drastiškas? Ar mėgina ieškoti tokio taupymo priežasčių? Drastiškas taupymas yra psichologinis dalykas ir jis gimsta iš didelio skurdo, nepasitikėjimo savimi, kitais, netikėjimo dabartimi ir ateitimi. Žmogus beprotiškai taupo, nes tiki, kad taupymas padės išgyventi su turimais resursais. Tarsi sužeistas kareivis, kurį apsupo iš visų pusių, vis dar tiki, kad keli šoviniai jį išgelbės ir jis prasiverš. Tie žmonės pripranta gyventi blogai, nes gyventi gerai jie niekada negalės. Jie tai suprato ir imasi veiksmų, kurie jiems dar liko konkrečioje situacijoje.
Jie gali išleisti mažiau eurų, bet negali jų turėti daugiau. Visos išlaidos karpomos, kad tik liktų kažkoks minimumas gyvenimui. Taip, kartais taikomos priemonės tampa chaotiškos, drastiškos ir jos sunkiai suvokiamos. Tai beprasmė kova, tačiau tai lieka vienintele atrama – mėginimas sutaupyti. Bloga gyvenimo kokybė ir žemos pajamos susijusios – juk vargu, ar gali išlaidauti, turėdamas mažas pajamas.
Taupymas tampa gyvenimo dalimi, kai taupai visur, kur tik gali. Bankai yra esamos sistemos pagrindas, tad vargu, ar bankų darbuotojai gali kritikuoti esamą sistemą. Jie gali kritikuoti šios sistemos atstumtuosius. Kitas žymus bankininkas yra pasakęs, kad praėjus 25 metams po Nepriklausomybės atkūrimo, kas gyvena blogai, tas pats kaltas. Nes jeigu anksčiau galėjo kaltinti kažką kitą, tai dabar gali kaltinti tik save.
Taigi, skurdžiausieji, atstumtieji ir šiaip visokie panašūs individai per daug tegu nesiskundžia – kalti tik jie. Tai gal jei negali tapti banko klientu, ten tau neduoda paskolos geresniam gyvenimui, tuomet nesi vertas ir būti žmogumi? Sistema turi pasisekusius individus, tuo pačiu ji turi ir tokius, kurie netiko sistemai. Koks individas esate Jūs?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: