Lietuvos respublikos švietimo įstatyme reglamentuojama: „Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.“ Tačiau daugelis įvairaus kalibro šalies švietėjų bėdoja, jog į aukštąsias mokyklas patenka „bloga žaliava“, o stojantieji absoliučiai nepasirengę universitetinėms studijoms. Tautiečiai, galbūt mūsų švietimo sistemą ištiko klinikinė mirtis?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Išsivirkite arbatos, paplepėsime

Ilgą laiką galiojo nuostata, kad išsilavinimas užtikrina stabilų materialinį pagrindą, t.y. padeda susirasti gerai apmokamą darbą. Bet laikai keičiasi, diplomas nieko nebestebina, o stereotipai byra į šipulius. Remiantis 2015 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas šalyje siekė 18,8 proc. Tiesa, tai šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet, pavyzdžiui, palyginus su kontinento lydere Vokietija (7,2 proc.), Lietuva vis dar smarkiai atsilieka. Sakysite, kad tyrimai dar ne viskas? Taip, bet ir ne niekas.

Šiandien darbdaviai ieško įvairialypių darbuotojų: ne tik tokių, kurie turi atitinkamą žinių bagažą, bet ir geba būti įdomūs, aktyvūs bei išradingi. Teigiama, kad scholastinio modelio visuomenė jau atgyvena, o šiuo metu kūrybiškumas laikoma viena svarbiausių vertybių. Tačiau kaip jį ugdyti ir puoselėti jaunuoliui, kuris suvaržytas vis dar „kalimo“ principais pagrįstos švietimo sistemos režimo?

Akademinį pasaulį valdo „okupantas“ – teorinis mokymas

Ne paslaptis, jog vadovėlinė medžiaga dažnai nebeatitinka tikrovės. Tą pripažįsta Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: „Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.“ Tokias galimas permainas dienraščiui „Vakarų ekspresas“ žadėjo ministrė.

Pasiruošimas „postmokykliniam“ etapui

Mano manymu, jaunuolius privalu ruošti ne egzaminams, o gyvenimui. Deja, išryškėja dar viena švietimo sistemos spraga. Mokykla „grūsdama“ vien teorinę medžiagą, nesuteikia elementarių žinių apie dalykus, kuriuos privalo išmanyti kiekvienas pilietis. Pavyzdžiui, kokie yra mokesčiai ir kas juos administruoja, ką būtina žinoti apie sveikatos apsaugą, kas yra pajamos ir išlaidos, kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, kaip vesti asmeninę buhalteriją ir pan.

Dažnas jaunas žmogus ne tik, kad apie tai nieko nenutuokia, bet ir nežino, kur tokios informacijos ieškoti. Šis aspektas labai svarbus, kadangi reikalauja tikslumo ir „VBS“ („Viena bobutė sakė“) kanalu pasitikėti negalima. Siūlysite skaityti įstatymus? Kartais net teisininkas ar mokesčių inspektorius juos klaidingai supranta. Ką jau kalbėti apie žmogų, kuris neturi specialaus išsilavinimo ir patirties. Taigi, jeigu ugdymo įstaigose tokioms temoms aptarti švietėjai skirtų po akademinę valandą per savaitę, jaunuoliams būtų kur kas paprasčiau orientuotis „postmokykliniame“ gyvenime.

„Tebūnie šviesa!“

Stebina visuomenės požiūris, kai bet koks moksleivio ar studento priekaištas švietimo sistemai pasitinkamas neigiamomis reakcijomis ir užgauliais komentarais. Kaip argumentus kaltinimams pasitelkiamas perdėtas lepumas arba jaunas žmogaus amžius, o tai akcentuojama kaip neišprusimo ir menko sistemos supratimo įrodymas. Manau, tautinis folkloras „mano laikais taip nebuvo“ jau nebegalioja. Problemas reikia spręsti kartu. Svarbu vystyti konstruktyvias diskusijas ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų tinkamiausi jaunosios kartos ateičiai.
Tikiuosi, arbata patiko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 26 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klanas darbe – pleištas stipriajam (II dalis) (1)

Norėčiau atskirti du dalykus – stambiuosius finansinius klanus ir nedidukus klaniukus įvairaus...

Pasaulio čempionato metu užkliuvo transliacijos rėmėjas: kodėl aš tai turiu matyti? (31)

Baigėsi Pasaulio futbolo čempionatas, ne už kalnų lengvosios atletikos čempionatas, kurį...

Nenoriu įžeisti, bet to bijo tik dvejetukininkais buvę tėvai (57)

Perskaičiau straipsnį ir komentarus apie mokslo metų ankstinimą. Šiaip buvau neutrali šio...

Pasibjaurėjo jaunuolių elgesiu viešajame transporte (41)

Nuotykiai autobusuose turbūt kiekvienam keleiviui kasdienis reiškinys – dažnai tenka matyti...

Kaimynės patirtis atbaidė mintį nuomoti: netikėčiau, jei pats nematyčiau (56)

Matau kaimynės pavyzdį, kad dažniausiai viską suš****tys nuomininkai – tai jaunos...

Top naujienos

Linas Kojala. Nenurašykime Trumpo žodžių (88)

Vienas įdomiausių pirmadienio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo aspektų buvo...

Artėja rizikingiausias Ignalinos AE uždarymo etapas: nežino, ką ras atidarę reaktorius (21)

2023 metams suplanuotas Ignalinos atominės elektrinės reaktorių išmontavimas iššūkiu bus ne...

Jau rugsėjį Lietuva gali turėt naują koaliciją (14)

Jau rugsėjį Lietuva gali turėti naują frakcijinę koaliciją – tai DELFI patvirtino „Tvarkos...

Įtemptame pokalbyje su amerikiečių žurnalistu – suirzęs Putinas atsisakė paimti dokumentą (23)

Po savo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Helsinkyje ir po to surengtos bendros spaudos...

Naujausi reitingai parodė žmonių reakciją į reformas vidurvasarį (348)

Birželio pabaigoje Seime svarstant mokesčių ir pensijų reformas smuktelėjo jas parengusios...

Karių pasilinksminimas baigėsi mįslinga jauno vyro mirtimi (28)

Praėjusį savaitgalį sodyboje vykusios karių linksmybės baigėsi netikėta ir paslaptinga vieno...

Europa nesiveržia didinti gynybos finansavimo, nes turi buferį – Baltijos šalis? (200)

Baltijos šalims ir Lenkijai esant NATO , Vakarų šalyse mes esame traktuojami kaip buferis, kur...

Avarija Vilniuje: susidūrė 4 transporto priemonės, formuojasi spūstys (23)

Antradienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., susidūrė 4 transporto priemonės. Pirminiais duomenimis,...

Gyvai / Sprendžia, kiek Pijus padėjo „valstiečiams“ ateiti į valdžią nuolat pildoma (113)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) antradienio rytą ėmėsi iš esmės nagrinėti darbo grupės...

Ieva Narkutė: hormonai po gimdymo didžiausią įtaką padarė mano vyro gyvenimui, o ne kūrybai (9)

Dainininkė ir dainų autorė Ieva Narkutė -Šeduikienė (31) šiandien drąsiai į savo gyvenimo...