Lietuvos respublikos švietimo įstatyme reglamentuojama: „Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.“ Tačiau daugelis įvairaus kalibro šalies švietėjų bėdoja, jog į aukštąsias mokyklas patenka „bloga žaliava“, o stojantieji absoliučiai nepasirengę universitetinėms studijoms. Tautiečiai, galbūt mūsų švietimo sistemą ištiko klinikinė mirtis?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Išsivirkite arbatos, paplepėsime

Ilgą laiką galiojo nuostata, kad išsilavinimas užtikrina stabilų materialinį pagrindą, t.y. padeda susirasti gerai apmokamą darbą. Bet laikai keičiasi, diplomas nieko nebestebina, o stereotipai byra į šipulius. Remiantis 2015 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas šalyje siekė 18,8 proc. Tiesa, tai šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet, pavyzdžiui, palyginus su kontinento lydere Vokietija (7,2 proc.), Lietuva vis dar smarkiai atsilieka. Sakysite, kad tyrimai dar ne viskas? Taip, bet ir ne niekas.

Šiandien darbdaviai ieško įvairialypių darbuotojų: ne tik tokių, kurie turi atitinkamą žinių bagažą, bet ir geba būti įdomūs, aktyvūs bei išradingi. Teigiama, kad scholastinio modelio visuomenė jau atgyvena, o šiuo metu kūrybiškumas laikoma viena svarbiausių vertybių. Tačiau kaip jį ugdyti ir puoselėti jaunuoliui, kuris suvaržytas vis dar „kalimo“ principais pagrįstos švietimo sistemos režimo?

Akademinį pasaulį valdo „okupantas“ – teorinis mokymas

Ne paslaptis, jog vadovėlinė medžiaga dažnai nebeatitinka tikrovės. Tą pripažįsta Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: „Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.“ Tokias galimas permainas dienraščiui „Vakarų ekspresas“ žadėjo ministrė.

Pasiruošimas „postmokykliniam“ etapui

Mano manymu, jaunuolius privalu ruošti ne egzaminams, o gyvenimui. Deja, išryškėja dar viena švietimo sistemos spraga. Mokykla „grūsdama“ vien teorinę medžiagą, nesuteikia elementarių žinių apie dalykus, kuriuos privalo išmanyti kiekvienas pilietis. Pavyzdžiui, kokie yra mokesčiai ir kas juos administruoja, ką būtina žinoti apie sveikatos apsaugą, kas yra pajamos ir išlaidos, kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, kaip vesti asmeninę buhalteriją ir pan.

Dažnas jaunas žmogus ne tik, kad apie tai nieko nenutuokia, bet ir nežino, kur tokios informacijos ieškoti. Šis aspektas labai svarbus, kadangi reikalauja tikslumo ir „VBS“ („Viena bobutė sakė“) kanalu pasitikėti negalima. Siūlysite skaityti įstatymus? Kartais net teisininkas ar mokesčių inspektorius juos klaidingai supranta. Ką jau kalbėti apie žmogų, kuris neturi specialaus išsilavinimo ir patirties. Taigi, jeigu ugdymo įstaigose tokioms temoms aptarti švietėjai skirtų po akademinę valandą per savaitę, jaunuoliams būtų kur kas paprasčiau orientuotis „postmokykliniame“ gyvenime.

„Tebūnie šviesa!“

Stebina visuomenės požiūris, kai bet koks moksleivio ar studento priekaištas švietimo sistemai pasitinkamas neigiamomis reakcijomis ir užgauliais komentarais. Kaip argumentus kaltinimams pasitelkiamas perdėtas lepumas arba jaunas žmogaus amžius, o tai akcentuojama kaip neišprusimo ir menko sistemos supratimo įrodymas. Manau, tautinis folkloras „mano laikais taip nebuvo“ jau nebegalioja. Problemas reikia spręsti kartu. Svarbu vystyti konstruktyvias diskusijas ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų tinkamiausi jaunosios kartos ateičiai.
Tikiuosi, arbata patiko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 26 straipsnis konkursui.

Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

(Ne)receptinių vaistų skandalas paskatino pasidalinti istorija: jau ir taip daug ištvėriau (135)

Migrena sergu neseniai, bet labai daug ištvėriau ir dar daug laukia. Norėčiau pasidalinti savo...

Padėtis Lietuvoje išvedė iš kantrybės – pasiūlė tapti Vokietijos dalimi (391)

Pripažinkime, mums nepavyko. 27-erius metus puoselėta Lietuvos idėja, kurią intelekto nesužalotos...

Barto istorija atskleidė ir kitą pusę: aukštą socialinį statusą turintis žmogus irgi pažeidžiamas (106)

#metoo akcija i viešumą iškėlė ne tik garsaus režisieriaus galimai savo statuso piktnaudžiavimu...

Ilgai tylėjo apie nepadorų kaimyno elgesį: jis visiems atrodė idealus vyras ir tėtis (226)

Ką pasakyti mažai mergaitei, paauglei, suaugusiai moteriai, jei į jos kūną kas nors kėsinasi?...

Emigracijos stabdymo iniciatyvos: kalbama tik apie perspektyvius jaunuolius, o kiti pamirštami (210)

Kad ir kaip madinga šiandien kalbėti apie emigracijos stabdymą, imituoti įvairias iniciatyvas, kad...

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (90)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (140)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (106)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (14)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (228)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (117)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (29)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...