O pritraukti jų nesigauna dėl vienos priežasties – jiems dešimtimis metų mokami elgetų atlyginimai. Panagrinėkime labiausiai prestižinę mokslo ir studijų įstaiga laikomą Vilniaus universitetą. Jame jauni tyrėjai, ką tik apsiginę disertacijas, tampa lektoriais ar jaunesniaisiais moksliniais darbuotojais ir gauna 1200 -1300 Lt atlyginimą, atskaičius visus mokesčius.

Ir tokioje „šviesioje“ perspektyvoje, susispaudę diržus turi dirbti bent 2-4 metus, kol sulaukia docento vardo (užsienyje dar vadinamo asocijuoto profesoriaus statuso). Regis, tada jaunasis tyrėjas Vilniaus universitete galėtų atsikvėpti ir pradėti gyventi, tačiau neturėkite iliuzijų, nes dabar jis gauna apie 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Juk galima pasidžiaugti, kad tai yra šiek tiek daugiau už gerai dirbančią kasininkę.

Praeis dar 5, o gal 10 metų ir šis jaunas tyrėjas galės pretenduoti į profesoriaus statusą. Tačiau noriu paklausti, kokios kvalifikacijos žmonių ir kokio mokslo ir studijų lygio jūs tikitės iš tyrėjo, kuris beveik 10 metų dirba už kone elgetos atlyginimą? Noriu paklausti, kaip studentams gerbti dėstytoją ir profesorių, kuris vos suduria galą su galu? Tokia sistema gaji ne dėl to, kad universitetai neturi lėšų, nė dėl to, kad nėra kaip motyvuoti jaunų mokslininkų ir dėstytojų.

Žiniasklaidoje nesenai mirgėjo žinutė apie itin mažą kai kurių universitetų dekanų ar rektorių atlyginimą. Tačiau pamirštama apie premijas, kurias galima skirti bet kaip ir už bet ką. Todėl universitetų grietinėlė save pamalonina aukščiausio lygio vadybininkų atlygiu, tokiu, koks gaunamas vadovaujant gerai besilaikančiai užsienio kapitalo bendrovei.

Tokia sistema gaji, nes jauniems paprasčiausiai nėra laisvos erdvės esamoje senų draugų ir klanų schemoje. Pasidomėkite, koks Lietuvoje yra tyrėjų amžiaus vidurkis? Lietuvos mokslas daugeliu atvejų yra nusenusių dar prie komunizmo klestėjusių mokslininkų mokslas. Kurie patys leidžia žurnalus ir patys juose spausdina savo straipsnius. Kurie neturi nei vieno tarptautinio lygio tyrimo.

Tad kas atsitiks, jei į šį klaną atsitiktinai paklius kas nors jaunas ir aktyvus bei imsis pokyčių? Aš, būdamas paskutinių metų doktorantas, galiu drąsiai pasakyti, kad mano protas tikrai neliks Lietuvoje. Nes šioje šalyje nėra jokių perspektyvų mokslui, kol milijardai bus investuojami į slėnius, pastatus ir įrangą, o jauni mokslininkai bus elgetų vietoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!