Visų pirma, dabartinė valdžia daro įvairius pakitimus, kas iš tiesų yra džiugu. Jei dar visi pasirodytų, kada vyksta balsavimai dėl tų pakitimų įvedimo – būtų iš viso super, bet čia jau kita tema. Aš, kaip, ko gero, vos keli procentai mokinių, mokslo metų prailginimą stengiausi priimti teigiamai, kaip permainą, kuri galbūt mums, jaunajai kartai, bus žingsnis geresnės mokslų kokybės link ir mažesnio krūvio. Deja.
Nežinau, kaip mąsto mūsų valdžia, tačiau tiesa tokia, kad tikslai ir siekiai be strategijos ir vykdymo eigos yra beprasmiai. Paprastai pasakius – pradėjote ne nuo tos pusės. Ir tai ne tik apie mokslo metus, bet apie VISKĄ. Dabar 2018-ieji metai, o aš asmeniškai dažnai jaučiuosi lyg užstrigusi praeityje, kur nebuvo paisoma žmogaus nuomonės, jo norų ir tikslų. Mokykloje pagrindinė ideologija yra mokytis gerais pažymiais, o ne kažką išmokti. Kol į mokyklas įdarbinsite mokytojus, kurių tikslas bus mokinį apkrauti ir spausti, o ne išmokyti – nepagerės mokymosi kokybė. Kas po 12 metų tokių akistatų su sovietinio mąstymo mokytojomis norėtų rinktis dar mažiausiai 4 metus studijavimo?
Šis laikas, kai esame mokykloje – geriausias mūsų gyvenimo laikas, kai neturime išlaikyti šeimos, galime sau leisti pasilinksminti, išbandyti įvairias naujoves. Tačiau turime sėdėti pamokose iki 15 val., tuomet grįžę dar bent 2 val. ruošti namų darbus. Taip pat 20 val. per metus socialinių arba pilietinių valandų. Nejaugi dėl to paaugliai geresniais tampa? Ar kaip? Nežinau jūsų strategijų, bet mano suvokimu žmogus, verčiamas daryti kažką, kur nemato prasmės, vėliau to tikrai nebedarys savo noru, nes kažkada buvo priverstas. PRIVERSTAS, skamba nekaip, hm? Bet būtent už tokius dalykus, kaip nesurinktos socialinės valandos, grasinama neperkelti į kitą klasę. Kokia esmė?
Lietuvoje nebus geriau gyventi, kol vadovausimės sovietų valdžios palikimu. Prašau, prieš priimdami sprendimus apmąstykite visas puses, ne tik savo. Tuščiose pamokose tikrai nesėdėsiu, atsiprašau. Kol jūs negirdėsite mūsų, tol mes maištausime, gersime, rūkysime žolę jums už akių ir šnekinėsime į kokią užsienio šalį emigruosime po 12 metų pragaro. Jūs ne tame kelyje ir jūsų varžymai nepadeda mums tapti vieninga, laiminga tauta. Viliuosi, kad šis laiškas pasieks švietimo ministrę ir kitus valdžioje sėdinčius politikus, linkėjimai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.