Ne paslaptis, kad šiuolaikiniams tėveliams labiau rūpi asmenukės, grupinukės, dūzgės, startapai ir kiti žodžiai, kurių reikšmę sunkiai įsivaizduoju. Vaikai – paskutinėje vietoje. Galgi bent mokykloje jie gaus šilumos ir dėmesio ir lavinančių užsiėmimų, kurių trūksta namie.
Tęsdama mintį apie nesidomėjimą vaikučių gyvenimu, pasakysiu, jog mano anūkai dabar yra trečioje ir devintoje klasėje, tad galiu pasakyti, ko mokyklose, o tiksliau, pirmoje klasėje, moko. Atsakymas yra – nieko.
Tiek jaunėlis, tiek vyresnėlis, į mokyklą (ir netgi darželį) atėjo mokėdami ir skaityti, ir rašyti, ir skaičiuoti. Žinoma, tiek, kiek reikia tokio amžiaus vaikui: Alė kalė, vienas plius vienas ir taip toliau. Visgi dauguma vaikų išeina šią močiučių mokyklą, ir pirmoje klasėje nelabai turi ką veikti, tik rinkti pagyras, kuomet iš silpnesnių šeimų atėję mažiukai pirmą kartą išvysta raides. Tarp jaunimo populiarios auklės, o jos taip pat lavina vaikučius prieš darželį ir/arba mokyklą.
Tad kalbos apie „per anksti“ man kelia juoką. Mano pačios abu vaikai į mokyklą nuo šešerių ėjo, ir tai tik į naudą buvo. Vyresnėlis vaikaitis turi draugų dvyliktokų, ir mato, kaip džiaugiesi tie, kurie baigia mokyklą jaunesni. Grįžtant prie mokslų, dabar nieko nebestebina mišrios šeimos ir faktas, kad pirmasis vaiko žodis – mama, antrasis – dada, trečiasis – lialia, ketvirtasis – niania (nanny). Ką, dvikalbių šeimų vaikai turi genijų genus? Nejuokinkite. Jei, kaip mėgstu sakyti, tėveliai nenešiotų pampersų, tai daugiau enšteinų turėtume.
Su marčia turėjome tokį didžiausią ginčą: jai vaiko ėjimas į mokyklą buvo PROBLEMA, o aš dar mygau, kad tuo pačiu užrašytų ir į muzikos mokyklą, nes mažius jau nuo trejų metukų dainuoja. Ir ką, laimėjau: lanko jau trečius metus ir džiaugiasi. Mokykloje taip pat gerai sekasi. Pastebėjau, kad dažniausiai vaikai žiūri į naujas patirtis su tyru smalsumu, nebent perima tėvelių nuotaikas, kurios dažnai būna pesimistinės – nesiseks, liūdės, susirgs, numirs... Na, net juokinga. Tikra prozako karta.
Pirmoje klasėje vaikučiai mokosi pažinti raides, skaičius, taip pat daug žaidžia, nerašomi pažymiai. Ar yra ko bijoti? Juk jei nesate apleidę savo atžaliuko, jis jau tai moka, o klasėje susipažins su bendraamžiais, įsileis į draugų ratą naują suaugusį žmogų – mokytoją.
Kas jums taip kelia tą stresą, tėveliai? Kur dingo mokymosi VISĄ gyvenimą malonumas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite, ką jūs manote apie tokius pakeitimus? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokslo metai“.