Šalia minėto renginio aprašymo teko paskaityti keleto mokinių pasisakymus, kurių turinys buvo ne per daugiausiai pilietiškas bei geranoriškas. Pradedant nuo tokių kaip „rytoj lietuviams bus „pypt““ ir baigiant raginimais užsidėt juodas kaukes bei pririnkus akmenų medžioti premjerą. Žinoma, rimtais tokių pasisakymų laikyti neverta. Manau, jog ryt nieko panašaus ir neišvysime. Mokyklinio amžiaus vaikai „papokštavo“, argi verta apie tai diskutuoti? Manau, kad taip.
Panašios replikos sklido iš naujosios kartos vaikų lūpų ir buvo palaikomos daugelio bendraminčių. Kad ir pokštaujant yra parodoma nepagarba kitiems savo šalies piliečiams, tokius pasisakymus galima priimti galbūt net kaip tautinės neapykantos skatinimą. Jų autoriai turėtų nors šiek tiek suvokti, ką šneka, mokytojai domėtis ir laiku reaguoti į panašius įvykius, galinčius sukelti likusios visuomenės dalies pasipiktinimą.
Per du dešimtmečius gyvenimo Vilniuje asmeniškai neteko matyti rimtos diskriminacijos bei netolerancijos tautinių mažumų atžvilgiu. Atvirkščiai, Lietuvoje yra sukurtos ganėtinai geros sąlygos tautinėms mažumoms, niekas netrukdo paisyti savo tradicijų, nelietuviška pavardė jau niekam nesukelia negatyvių asociacijų. Mokyklų, kuriuose vaikai gali mokytis savo gimtąja kalba taipogi nemažai.
Taigi, vis dėlto, kyla klausimas, dėl ko atsiranda esamas nepasitenkinimas ir agresija, išreiškiama moksleivių? Manau, atsakymo jie ir patys neturi, galbūt turi juos auklėjantys mokytojai? Ir kuo gi pasibaigs šis „grėsmingas“ mitingas, pamatysime pirmadienį prie prezidentūros.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!