aA
Džiugios naujienos dar pernai metų rudenį suskubo apskrieti Lietuvą – jaunimo nedarbas ženkliai sumažėjo, o darbdavių pernai mokėtos „Sodros“ įmokos sumažinimas (nuo 31 % iki netgi 7,7 %) tapo išsigelbėjimo ratu eilėje prie Darbo biržos išsirikiavusiai jaunųjų bedarbių armijai (ir visai nesvarbu, kad jų pačių pensijų sąskaita).
© Reuters/Scanpix

Besidžiaugiantieji plojo rankomis: „Viskas, ko reikia galutinai pribaigti jaunimo nedarbo problemą – darbo rinkos liberalizavimas“. Kad lengviau būtų priimti į darbą, lengviau, be abejo, ir atleisti (juk darbdavys nenori investuoti į jauno žmogaus apmokymą, kai apskritai neaišku, ar šis bus geras darbuotojas ir specialistas, o „baisiausia“, kad dėl griežtų darbo teisės įstatymų paskui negalėsi to neva lūkesčių nepateisinusio jaunuolio ir varyte išvaryti).

Praėjus porai mėnesių po nuvilnijusios džiaugsmo bangos, grįžtama prie skaičių ir imčių. Jau sužiūrėta, kad ne tiek labai ir pagerėjo jaunimo nedarbo rodikliai – nuo maždaug 33 % 2011 metais sumažėjo iki maždaug 25 % 2012 metais. Vis dėlto, įvertinant emigrantų skaičių, kurie svečiose šalyse uždarbiauja duonai ar šildymo sąskaitoms, jaunimo nedarbo rodikliai išlieka grėsmingai dideli.

O iš Lietuvoje likusių jaunųjų bedarbių daugiau negu pusė neturi jokios darbinės patirties. Maždaug pusė teturi vidurinį išsilavinimą. Beveik pusė neturi profesinės kvalifikacijos. Nepaklausiausių specialybių savininkais Darbo birža tituluoja ekonomistus, verslo vadybininkus, teisininkus, socialinius darbuotojus, viešojo administravimo specialistus. Kaip bebūtų, šie specialistai pernai metais buvo sėkmingai kepami (o finaliniam potėpiui – kaip kremas ant torto – išliejamas diplomas).

Modelis „mokykla – studijos – darbas“ – nebepakankamas

Pažvelkime iš arčiau. Petriukas, mokydamasis mokykloje, nelabai supranta, ką jis norėtų dirbti, kokią ateities profesiją pasirinkti, o apsispręsti reikia dar mokykloje. Petriukui belieka, renkantis ateities studijas ir (ar) profesiją, vadovautis tėvų patarimais, įspūdžiais iš matytų filmų arba perskaitytų romanų ar detektyvų.

Tuo tarpu Antanas, iškritęs iš mokymosi sistemos dar būdamas mokyklinio amžiaus, neturi reikiamų įgūdžių įsijungti į darbo rinką ar profesinio ugdymo sistemą ir vaduojasi bedarbio pašalpa arba emigracijos keliu. Tačiau Teresė – pavyzdinga aukštosios mokyklos studentė; tėvai ja didžiuojasi. Vis dėlto Teresė darbinės patirties ir praktikos neturi, todėl darbo rinkoje dažno darbdavio akimis ji telieka mažai vertinga.

Taigi priežastinis ryšys tarp švietimo sistemos ir jaunimo nedarbo yra tiesioginis, jaunų žmonių nedarbo problemos kyla jau nuo tos akimirkos, kai švietimo ir valdžios institucijos griežtai atriboja savo kompetencijas, nespręsdamos problemų sisteminiu bendradarbiavimo keliu. Mokyklos – sau, universitetai – sau, darbo santykius reguliuojantys įstatymai – sau. Akivaizdu, kad modelis „mokykla – studijos – darbas“ nebeveikia ir tinka, matyt, tik jau užmirštiems sovietiniams laikams.

Dviguba mokymosi sistema – kombinuojama teorija ir praktika

Viešojoje erdvėje puse lūpų jau buvo prakalbėta apie Vokietijos dvigubo mokymosi sistemą. Vokietijoje darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra ganėtinai griežti, neoliberaliosios įtakos juose labai mažai, o jaunimo nedarbo rodikliai yra vieni geriausių pasaulyje. „Kaip tai?“ - sunerims laisvosios rinkos institucionieriai. Vokietijos paslaptis – dviguba mokymosi sistema (taip pat egzistuojanti Austrijoje, Šveicarijoje). Pagal šią programą mokiniai mokyklose ne tik mokosi teorinių žinių, bet tuo pačiu (dalį laiko, Lietuvoje skiriamo tradicinėms pamokoms) atlikinėja profesines praktikas bendrovėse, valdžios institucijose.

Moksleiviai privalo surinkti akademinius kreditus tiek teorinėse klasėse, tiek praktikose ir taip yra pratinami prie darbo rinkos ir darbinės aplinkos, įgyja profesinių gebėjimų bei, jau baigę mokyklas, sugeba pasirinkti ateities profesiją, remdamiesi ne tik nuogirdomis iš aplinkos, bet savo „darbine“ patirtimi. Tuo tarpu darbdaviai ugdo ateities darbuotojus.

Griežti Vokietijoje galiojantys darbo teisės reguliavimai (pavyzdžiui, sudėtingos darbuotojo atleidimo sąlygos) ir dviguba mokymosi sistema puikiai dera tarpusavyje. Mat pastaroji eliminuoja brangiai kainuojančių darbuotojų apmokymų juos įdarbinant būtinybę – juk didžioji dalis darbuotojų jau turi reikiamų įgūdžių dvigubos mokymosi sistemos dėka, o darbuotojai tuo metu jaučiasi saugūs (dėl valstybės suteikiamų teisės į darbą garantijų) ir motyvuoti savo pasirinkime dirbti būtent tą darbą (nes dar nuo mokyklos turėjo ne vieną galimybę pasitikrinti kelias profesijas).

Galima būtų vizualizuoti, nurodant, kad jaunimo nedarbo lygis Vokietijoje yra bent du kartus mažesnis negu darbo santykius liberaliais įstatymais reguliuojančioje Didžiojoje Britanijoje, vis dėlto universitetų absolventų Vokietijoje yra du kartus mažiau negu, kad Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Didžiojoje Britanijoje tik maždaug ketvirtadalis jaunuolių bent jau savo pirmąjį darbą apibūdina kaip „karjeros“ (tokį, kuriam įgijo specialybę); likusieji universitetų absolventai verda kavą baruose ar šypsosi iš už prekybos centrų kasų – negi tam reikia aukštojo išsilavinimo? Padavėja ar barmenas su aukštuoju išsilavinimu turėtų patekti į jaunimo nedarbą apibūdinančių rodiklių gretas.

Profesinio ugdymo programų reformos

Autorė Irma Gudžiūnaitė. Gyčio Ožiūno nuotr.
Autorė Irma Gudžiūnaitė. Gyčio Ožiūno nuotr.

Jaunimo nedarbo mažinimui reikalingi sisteminiai pokyčiai, sprendžiantys nedarbo priežastis, o ne su nedarbo pasekmėmis į atvirą mūšį kovoti išmestos lengvatos darbdaviams, veikiančios lyg pajuodusius paakius maskuojantis kremas. Tokie kosmetiniai patvarkymai neprisidės prie jaunimo emigracijos mažinimo, kitus jaunuolius įpratins būti bedarbiais, o trečius – privers nusikalsti. Buvusi Suomijos premjerė Mari Kiniviemi vienam Lietuvos dienraščiui yra sakiusi: „Didžiausias pavojus laukia jaunų žmonių, kurie baigę pagrindines mokyklas nepatenka į profesines mokyklas ir iškrenta iš visuomenės gyvenimo. Kiekvienas toks jaunuolis visuomenei brangiai kainuoja – tai ne tik pašalpos, bet ir išlaidos, jei jis gydomas nuo alkoholizmo, patenka į kalėjimą“.

Perspektyva profesines mokyklas identifikuoti kaip labiau patrauklias jaunam žmogui, ypač tam, kuris suspenduoja mokslą bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvoje brėžiama šviesiomis spalvomis. Tik belieka tikėtis, kad Lietuvos darbo birža pakeis ligšiolinį formalų požiūrį į jauną bedarbį (lyg jį pro langą stebėtų) ir taps realiais pagalbininkais kelyje nuo profesinio pasirenginimo, praktinių įgūdžių įgijimo iki nuolatinio įsidarbinimo, o Jaunimo darbo centrai užmegs asmeninį kontaktą su kiekvienu jaunuoliu, kuris nesimoko ir nedirba.

Baigiamasis žodis ir receptai

Apibendrinant, Lietuvoje galima suformuluoti keletą gelbėjimosi ratų, reformuojančių jaunimo įdarbinimo politiką. Pirmuoju gelbėjimosi ratu galėtų tapti kuo ankstyvesnis Petriuko supažindinimas su darbo aplinka, tai pradedant dar bendrojo lavinimo mokykloje, joje įvedant dvigubo mokymosi (tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių) sistemą. Tarp profesinės mokyklos ir įpratimo būti bedarbiu dar nepasirinkusiam Antanui pagelbėti galėtų profesinių mokyklų suaktyvėjimas bei Jaunimo darbo centrų pertvarka. O Teresei lyg gelbėjimosi ratas, pereinant iš aukštojo mokslo švietimo sistemos į darbo rinką, pasitarnautų į aukštąjį mokslą integruotos profesinės praktikos programos.

Vieno recepto nėra, vieno atsakymo – irgi, bet akivaizdu, kad nuo abstrakčių programų turi būti pereinama prie konkrečių žingsnių ir priemonių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamiršti buvusį mylimąjį padėjo tik vienas dalykas (10)

Mano skruostu riedanti ašara lėtai sustoja ties virpančia šypsena , kurią sukelia seni ir...

Visuomenės kiršinimo kampanija: kam naudinga, kad Lietuvoje nebūtų ginami vaikai? (32)

Prastuomenę mes patys ir auginame. Viskas skiepijama nuo mažens. Visos vertybės ir požiūriai...

Eurovizijos atrankoje pastebėjo keistą sprendimą: ar taip gali būti? (23)

Kodėl gi mums taip svarbu Eurovizija , kad tiek skiriame tam energijos ir brangaus eterio laiko, juk...

Verslininkas pasakė, kokias klaidas daro į Lietuvą grįžtantys emigrantai (157)

Iki „Brexit“ liko 46 dienos ir vis daugiau lietuvių emigrantų galvoja apie sugrįžimą į...

Keturi dalykai, kurie man sukelia gėdą už Verygą (24)

Esu gydytojas. Lietuvoje dirbu 31-erius metus. Man gėda dėl Sveikatos apsaugos ministro gydytojo...

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (202)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą (44)

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (18)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (419)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (576)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – arši kova: paaiškėjo dar 4 finalistai (461)

Vasario 16-osios vakarą suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (121)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (44)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (42)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (60)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...