Įvardijami du pagrindiniai tokios pertvarkos tikslai – sudaryti prielaidas Lietuvoje atsirasti stipriam ir gausiam universitetui, kuris būtų žinomas Europoje ir plačiau, ir užkirsti kelią savaiminei universitetų dezintegracijai.
Nurodyti universitetų pertvarkos tikslai, manau, yra svarbūs, tačiau nepakankami. Be mokamojo proceso, jų veiklos ekonominių kriterijų, yra svarbi universitetų socialinė kultūrinė misija, universitetų poveikis šalies regionų socialinei kultūrinei integracijai.
Manau, kad Lietuvoje, įsivaizduojamoje perspektyvoje, galėtų veikti šeši universitetai: trys Vilniuje, du Kaune ir vienas Klaipėdoje.
Vilniuje turi išlikti, be abejo, Vilniaus universitetas, taip pat yra pajėgūs veikti Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Mykolo Riomerio universitetas. Prie Vilniaus universiteto galėtų sėkmingai prisijungti Vilniaus pedagoginis universitetas ir menų universitetai.
Prie Kauno technologijos universiteto galėtų sėkmingai prisijungti Aleksandro Stulginskio (žemės ūkio) universitetas. Prie Vytauto Didžiojo universiteto – Lietuvos kūno kultūros ir Medicinos (sveikatos) mokslų universitetai.
Toks universitetų jungimasis leistų Lietuvoje turėti su stiprius humanitarinės krypties universitetus (Vilniaus universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) ir du stiprius technologinės krypties universitetus (Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Kauno technologijos universitetą).
Mykolo Riomerio universitetas išlaikytų dabartinę savo kryptį, o Klaipėdos universitetas turėtų rasti savo vietą bendrame šešių universitetų kontekste. Ko gero, jis galėtų vystyti ir dabartines mokslų sritis – humanitarinių ir gamtos mokslų bei jūrų technikos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!