aA
Trolis daugelio mūsų sąmonėje – iš skandinavų mitologijos atkeliavusi legendose, pasakose ir filmuose dažnai šmėžuojanti atstumiančios išvaizdos būtybė, standartiškai įvairiomis niekšybėmis gadinanti kitiems veikėjams gyvenimą. Tačiau moderniojoje kultūroje troliai – internete siaučiantys niekadėjai, ardantys diskusijas, provokuojantys nesantaiką ir sėjantys chaosą, kurie po savęs palieka tarpusavyje besivaidijančius ankstesnius bendraminčius. Pasak visažinės statistikos, internetu Lietuvoje reguliariai naudojasi bemaž du trečdaliai gyventojų, troliams čia aukų netrūksta.
© Shutterstock nuotr.

Eilinių trolių užmačios ir tikslai paprastai lieka iki galo neaiškūs: dėmesio trūkumas, asmeninės problemos, siekis pademonstruoti savo unikalumą, egocentriškumas, noras tam tikra linkme pakreipti diskusiją ir daugelis kitų.

Trolinimas kaip socialinis reiškinys nekelia didelės grėsmės tol, kol apsiriboja uždarais konkrečios tematikos diskusijų forumais ar interneto straipsnių komentarais. Ši trolių veislė pažįstama daugeliui naujienų portalų skaitytojų – išrinktaisiais nusivylę rinkėjai, paukštininkystės terminais besižarstantys homofobai, svetimšalių prakeiksmais meilę Tėvynei deklaruojantys nacionalistai, naują žemę maitintoją atradę emigrantai, kiekviename šešėlyje kibius pedofilų klano nagus įžvelgiantys Drąsos kelio herojai, nostalgiškieji komunizmo statytojai, mazochistiškai būsima apokalipse besimėgaujantys sektantai, viltį praradę bedarbiai, kasos aparatų pavergti turgaus prekiautojai, tautiečių gabumais lovoje nusivylę netyros meilės mėgėjai, šalutinėse gatvelėse motociklininkų tykantys automobilių vairuotojai, vienintelę mirties bausmę kaip panacėją nuo visų nedorėlių išpažįstantys kriminalų skilties gerbėjai, nuožmūs kauniečiai, arogantiški vilniečiai - vardinti būtų galima iki begalybės...

Tačiau trolinimas interneto komentarų lygmenyje turi nykstamai mažą socialinį efektą, kadangi komentarų troliai savo nors ir negatyviais, bet skirtingais arba priešingais pareiškimais vieni kitus neutralizuoja ir komentaro esmė ištirpsta tūkstančio tokių pat tulžingų paspygavimų kakofonijoje.

Kita vertus, būtent anonimiškumas ir masiškumas nesuteikia pavieniam komentarui svorio. Tūlas komentarų trolis dažnai net pats nesuvokia, jog jis yra trolis: jis dar nėra perkandęs efektyvaus trolinimo principų, nesugeba įtaigiai, prasmingai ir taisyklingai išdėstyti minties, neturi netgi vizijos, ką norėtų savo komentaru pasiekti, kokia jo auditorija, todėl realiai straipsnio aktualumas visuomenei dažniausiai (ir klaidingai, nes imtis nereprezentuoja absoliučiosios daugumos) vertinamas pagal komentarų skaičių, o ne pagal jų turinį.

Kur kas didesnę įtaką pasyviai ir indiferentiškai visuomenės daliai daro autoritetingi troliai. Tai įvairaus plauko TV ekranuose ir laikraščių puslapiuose dažnai šmėžuojantys personažai, vienaip ar kitaip susikūrę visų sričių eksperto aurą. Jie nevengia kategoriškai pasisakyti aktualiomis ir žemiškomis temomis, tokiu būdu nusipelnydami bent jau vienos barikadų pusės simpatijas ir įliedami žibalo į ugnį, kadangi autoritetingo trolio požiūris, nors ir pagrįstas tik asmenine nuomone, diskusijose dažnai pateikiamas kaip svarus argumentas. Autoritetingų trolių motyvai kyla ne tik iš asmeninių ambicijų ir narcisizmo – neretai už jų pareiškimų slepiasi konkretus tikslas sukelti sumaištį, įtakoti masių nuomonę, suburti fanų būrį, kuris ateityje pavirstų elektoratu, nukreipti dėmesį nuo svarbių fone vykstančių įvykių, atstovauti konkrečiai interesų grupei ar įgyvendinti kitą iš anksto numatytą planą.

Esminis autoritetingo trolio bruožas – netolerancija ir provokuojantis nediplomatiškas tonas, grįstas asmenine nuomone arba abejotinais faktais. Griežtas ir radikalus stilius, politinėje retrospektyvoje iškėlęs ne vieną diktatorių, nūnai užvaldo ir lietuvišką žiniasklaida. Naujienų grupės,blog'ai ir "Facebook" sukūrė neformalią erdvę žinomiems asmenims atskleisti tai, kas slepiasi už jų fasadinių pažiūrų ir taip praplėsti gerbėjų gretas. Galimybė filtruoti auditoriją internete bei neformalumo bei atsakomybės nebuvimo įspūdis tarsi nuleido etikos kartelę ir sudarė galimybę išsakyti tai, už ką viešoje erdvėje autorius būtų pasmerktas didelės dalies publikos. Dažniausiai tos dalies, kuri nacistinės propagandos maniera trolio tematikoje įvardijama kaip visų bėdų šaltinis, bet apie tai – vėliau.

Neramina tai, jog sėkmingi troliai iš interneto užkulisių jau žengia į didžiąją sceną – stambiausius naujienų portalus. Pastariesiems aktualus skaitytojų srautas, o trolis tradiciškai renkasi kontroversiškas ir opias masėms temas – žurnalistinei etikai ir taktui vietos čia nebelieka. Taigi susiformuoja savotiškas simbiotinis ryšys – trolis portalui augina lankomumą, o pats savo ruožtu įgyja solidžią tribūną ir galimybę gausinti fanų gretas.

Autoritetingi troliai nerašo apie tarptautinę politiką, makroekonomines tendencijas, dalelių fizikos atradimus ar naujas vaizduojamojo meno kryptis – globalios temos jų publikai menkai aktualios. Svarbiausia užčiuopti tai, kas skaldo visuomenę esamu momentu, paliesti jautriausią ir labiausiai įtemptą socialinę stygą ir surasti bei įvardinti konkretų kaltininką, apibrėžtai egzistuojantį erdvėje ir laike. Valdžia, verslas, aplinka, išorės veiksniai yra pernelyg efemeriškos ir per daug banalios sąvokos atpirkimo ožio rolei. Todėl trolis renkasi pažeidžiamiausią objektą – žmogų, kategorizuodamas jį pagal socialinį statusą ar asmenines savybes. Šiuo metu tapo itin madinga skųstis besiskundžiančiaisiais – neva jie yra visų nelaimių šaltinis, tautos rykštė, tingių nemotyvuotų avinų banda, kuri čiulpia sveikosios visuomenės dalies syvus.

Varguolis – bene dažniausiai skambantis eilinio statistinio lietuvio apibūdinimas, kuriuo žarstosi save elitui priskiriantys gyvenimo guru, palaikomi vis gausėjančio pritariančiųjų choro. Bedarbiai, emigrantai, studentai, mažas pajamas gaunantys, nusivylę aplinka, kultūra ar valdžia generalizuojant pakišami po šiuo terminu ir apkaltinami valstybės žlugdymu. Kaip taisyklė, anot autoritetingų trolių, dauguma komentarų trolių – varguoliai ir atvirkščiai.  Toks maksimaliai suprimityvintas kategoriškas „juoda-balta“ suskirstymas savaime sukuria skandalą ir suskaldo auditoriją, kuriai bet kuriuo atveju kyla nevalingas noras reaguoti puolant ar ginantis.

O trolis to ir telaukia. Jam nesvarbu kaip – teigiamai ar neigiamai – reaguos skaitytojas, svarbu – bet koks atoveiksmis. Liūdniausia tai, kad tiek trolio apologetai, tiek jo oponentai yra vienas kito verti: vieni todėl, jog prisidengdami trolio sukurptais kriterijais, jaučiasi esą visa galva aukščiau už varguolius, kiti – jog paiso kažkieno nuomonės ir todėl patys jaučiasi varguoliais. Terminas feed the troll (pamaitink trolį) reiškia rimtą reakciją į trolio provokacijas įsižeidžiant, ginantis ar ginant, kai tuo tarpu pats autorius trindamas rankas mėgaujasi sukeltu chaosu ir pasėta netikrumo sėkla. Tai, kas anksčiau buvo už viešuosius ryšius ir propagandą atsakingų tarnybų prerogatyva, interneto dėka tapo įmanoma pavieniams klaviatūros kaubojams.

Natūraliai kyla klausimas – kodėl troliai žalingi? Iš pirmo žvilgsnio – juk nieko dramatiško nevyksta: kažkas straipsnyje į šuns dienas išdeda socialiai jautrią grupę su miglotu didaktiniu motyvu, neva kiekvienas esąs savo laimės kalvis. Tačiau viltis, kad tūlas varguolis, perskaitęs kandų ir narcizišką „sėkmingo“ (?) verslininko, politiko, žurnalisto ar šoumeno tekstą, ūmiai atsivers ir taps motyvuotu inteligentu – daugiau nei naivu. Kad grįš namo Tėvynės išdaviku apskelbtas emigrantas – irgi. Kad istorijos studentas sąmonės nušvitimo akimirką mes įpusėtas studijas ir persikvalifikuos į kardiochirurgą – na, sunkiai tikėtina.

Tokių straipsnių sukeltos diskusijos negimdo tiesos ar sprendimų, jos neįkvepia optimizmo, nesuteikia jokios pridėtinės vertės dalyviams, tik paskatina neapykantą ir susipriešinimą. Išprovokuoti ir supjudyti lietuvius, suklasifikuojant juos į kastas ir luomus, priversti nekęsti turtingesnių ar skurdesnių, protingesnių ar kvailesnių, o galbūt tiesiog kitokių – nesudėtinga. Tyčiojantis ir smerkiant įtikinti, jog metas keistis – nerealu.

Laukinio kapitalizmo ir kraštutinio liberalizmo postulatais grįsta visuomenės vertybinė sistema ir neturėtų būti siekiamybė vis dar savo vietos modernių demokratijų tarpe ieškančiai šaliai, nepaisant to, jog vienas labai liberalus institutas jau nuo pat nepriklausomybės atgavimo aktyviai propaguoja individualistinės visuomenės kaip tobulo sociumo idėją.

Lietuvą kamuoja įprastas jaunos ir neturtingos valstybės didelių ambicijų sindromas, kuomet materialios amerikietiškosios svajonės vaikymasis sukuria atšiaurią ir slegiančią aplinką, o tai tampa puikia terpe rastis socialinėms, demografinėms ir ekonominėms problemoms. Dėl banalių vidinių bei globalių veiksnių įtampa ir netikrumas tautiečių piniginėse ir galvose jau seniai pasiekė kulminacijos fazę – tai akivaizdu iš tautine, rasine ar religine neapykanta persisunkusių komentarų ir bylų, kuriose teisiami juos rašantys troliai.

Tačiau, perfrazavus seną posakį, kas neleistina jaučiui, galima Jupiteriui: kurstydami nesantaiką tarp savų – tos pačios tautos, rasės ir lyties – piliečių, autoritetingi troliai neprisiima jokios atsakomybės. Jie tokiu būdu ne tik nebaudžiami patenkina egocentriškas ambicijas, bet ir įskiepija neapykantą savo šaliai, su kuria kiekviena iš barikadų pusių nesąmoningai sutapatina kitą. Toks atviras pagiežingo drabstymosi purvais stimuliavimas jokiu būdu nepaverčia nei lietuviško interneto, nei pačios Lietuvos geresne vieta.

Paprasčiausias ir vienintelis būdas netapti trolio marionetėmis – visiškas išorinis abejingumas. Galima (ir reikia) turėti nuomonę aktualiais klausimais, galima ją išsakyti, tačiau įrodinėti ją tiems, kieno požiūris įrodinėjančiajam neturi jokios reikšmės – tuščias laiko ir energijos švaistymas. Troliui nėra didesnio fiasko nei atlaidi šypsena ir abejinga reakcija į riebiais epitetais ir nepamatuotais kaltinimais pagardintą jo masalą. Kuo greičiau visuomenė įgis imunitetą provokuojantiems pareiškimams ir tendencingai pateikiamai informacijai, tuo rečiau reikės viešai kompleksuoti dėl Europos provincijos statuso.

Make love, not war! (Mylėkitės,  o ne kariaukite!)

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atsiliepkite! Negali pamiršti „Senukuose“ sutiktos merginos (97)

Esu Rokas ir trečiadienį sutikau moterį , kuri pirko daug lipnios juostos ir keletą popieriaus...

Emigranto požiūris: Lietuvai reikia ne baltarusiškų kainų, o europietiškų atlyginimų (45)

Nupirkite kas nors Lietuvos premjerui bilietą į Angliją, Daniją, Švediją, ar į bet kurią...

Aktyvi mokinė palaiko streiką: mokytojai, jokiais būdais nenusileiskite! (22)

Šiuo metu šalyje vyrauja didžiulė problema švietimo ir mokslo pasaulyje, į kurią numojama...

Suirzęs moksleivio tėvas: streikas – smagu, o tėvams teks „atidirbti“ su dvigubai namų darbų? (249)

Jau visą savaitę skalambijama apie mokyklų ir mokytojų streikus. Vieni politikai kaltina kitus,...

Ekstremali situacija kelyje: greitosios pagalbos dispečerių konsultacija priminė siaubą (82)

Noriu pasidalinti nutikimu, įvykusiu pirmadienį kelyje Kaunas – Vilnius . Sakyčiau, liūdni dėl...

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (165)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (121)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (17)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praiename pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (14)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (12)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (88)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule (6)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...

Garsus Lietuvos modelis prisipažino apie naktimis ištinkantį siaubingą sutrikimą: tai patyrė ir Kendall Jenner (18)

Darbo reikalais po pasaulį dažnai keliaujanti manekenė Radvilė Labutytė pripažįsta, kad...

7 atviri pasakojimai, koks uždegantis seksas gali būti biure (12)

Intymūs santykiai biure nėra oficialiai leistini, sterili ir griežta biuro aplinka nėra pritaikyta...

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos (4)

Vieną dieną grįžęs namo vyras pastebėjo, kad atklydusi besilaukianti voverė ant jo lovos...