Po kelių savaičių nusprendžiau įsigyti mėnesinį bilietą. Kioske Naugarduko gatvėje, kur yra 13 troleibuso žiedas, pardavėja man pasakė, kad bilietai kol kas nepildomi, terminalas nepildo. Kadangi man reikėjo tądien daug važinėti, žūtbūt turėjau įsigyti mėnesinį bilietą.
Nuėjau gal į už pusės kilometro esantį kitą kioską T. Ševčenkos gatvėje - čia pardavėja sakė, kad parduos mėnesinį bilietą, tik reikės palaukti, kol perkraus terminalą. Tas truko gal kelias minutes. Belaukiant ji man pasakojo, kad per dieną daug kartų perkrauna terminalą, kitaip negalėtų pardavinėti elektroninių bilietų.
Labai laukiu, kada baigsis ši nesąmonė ir galbūt visuomeninis transportas bus nemokamas. Jau svajoju, kad už sutaupytus pinigus laiptinėje įsirengčiau naują langą, išdažyčiau laiptinę (bent jau dviejuose pirmuose aukštuose) ir, remiama kitų kaimynų, atsisakyčiau naujoje ir renovuotoje laiptinėje šildymo. Tokiu būdu sumažėtų šildymo sąskaita visam namui.
Beje, visuomeninis transportas labai patinka mažiems vaikams - mano pusketvirtų metų sūnus „autobusėliu“ (taip gražiai vadina autobusus ir troleibusus) galėtų važinėtis valandų valandas, tėvų „Audi“ - visai ne lygis. Ne kartą anksčiau, kai jis buvo visai mažas, net su vežimėliu (tiesa, pažymėję bilietą už jį - 2 Lt, nes tai bagažas, už kurį tuo metu reikėjo mokėti) leisdavomės į keliones po miestą. Pasivažinėjimai į oro uostą vykstančiu traukinuku pirmyn ir atgal ar kelionė troleibusu - tikras džiaugsmas mūsų mažyliui. Jis tai priima kaip dovaną ar paskatinimą už gerą elgesį ir pasiekimus darželyje.
Esu iš tų žmonių, kuriems patinka naudotis visuomeniniu transportu, jame jaučiuosi saugi, žinau, kad taip keliaudama mažiau teršiu aplinką, mažinu spūstis. Manau, kad dabartinė kelionės kaina visuomeniniu transportu prasilenkia su sveiku protu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!