Kažkada jie pradėjo naudoti ugnį, kaip šilumos šaltinį, medį - kaip statybinę medžiagą. Tuometinių akmens amžiaus žmonių, atradusių kažką naujo, palengvinančio jų buitį, negalime vadinti mokslininkais, jie buvo tiesiog šiek tiek drąsesni, protingesni, sumanesni už aplinkinius ir gyvenę ne tik tam, kad išgyventų patys, o tam, kad geriau gyventų visa gentis. Kartais juos vadindavo šamanais, žyniais. Bėgant metams jie buvo vadinami įvairiausiai: pamišėliais, raganiais ir galiausiai - mokslininkais. Tačiau priešingai nei jų pavadinimai, nesikeitė jų tikslas - atrasti gyvybės ir jaunystės eliksyrą, turto formulę, laimės ir džiaugsmo šaltinį. Deja, jiems iki šiol tai nepavyko. Tačiau atradimai paliko pėdsakų.

Bandydami atrasti, sukurti vieną, jie padarydavo visai ką kitą, kartais net ir naudingą atradimą. O jų būta įvairių: pradedant geležies išlydimu, baigiant garlaivio sukūrimu. Na, o kai mokslininkai nusivylė nesukūrę nieko panašaus į gyvybės ir jaunystės eliksyrą, jie pradėjo realiai žvelgti į gyvenimą ir kurti tai, kas buvo tikrai naudinga žmonėms. Mokslo perversmu laikoma 18 a. pabaiga. Sukuriamos  verpimo, audimo staklės, garo mašina, skiepai, narkozė, pastatomas pirmasis garlaivis, garvežys, nutiesiama geležinkelio linija, požeminis geležinkelis. Net sunku įsivaizduoti, kokiu greičiu vyko pasikeitimai mūsų gyvenime. Vienas po kito pramonėje buvo įdiegiami nauji technikos išradimai, virš miestų bei naujų gyvenviečių kilo fabrikų kaminai, per kelias dešimtis metų įvyko transporto revoliucija. Pasaulį išraižė geležinkeliai, paprastą burinį laivą pakeitė garlaiviai.

Mano paminėti pasikeitimai pakeitė žmonių gyvenimo būdą bei sąlygas. Vis daugiau kaimo žmonių persikraustė į miestus, ieškodami geresnio pragyvenimo šaltinio, darbo. Miestai sparčiai augo. Jų gyventojus aprūpinti reikėjo kaskart vis daugiau maisto produktų, pramoninių prekių. Buvo statomi geresni, patogesni namai, sparčiai keitėsi mada, neturtingesni žmonės žvalgėsi į geriau gyvenančius ir norėjo bent iš dalies perimti jų gyvenimo būdą, mėgdžioti jų elgesį, aprangą.

Tačiau dabar mes gyvename 21 amžiuje. Turime beveik viską, kas prieš amžių atrodė neįmanoma. Tai: televizorius, muzikos centras, mobilus telefonas, skalbimo mašina, indų plovimo mašina, robotai, kompiuteris, padedantis neiškeliant kojos iš namų apsipirkti, bendrauti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tačiau tai tik smulkmenos, palyginti su tuo, ką žmonija apskritai pasiekė. Mes nuskraidinome žmogų į mėnulį, paleidome į orbitą begalę dirbtinių Žemės palydovų, išmokome atlikti sudėtingas operacijas, tokias kaip plaučių, inkstų, širdies persodinimo, klonavome gyvūnus,ruošiamės klonuoti žmogų, sukūrėme branduolinį, biologinį ginklą.

Štai čia ir prasideda mokslo atradimai tikrai nedarantys žmogaus laimingu. Koks jausmas žinoti, kad kažkas, kažkurioje pasaulio vietoje ruošiasi klonuoti žmogų, o gal kokia slapta organizacija jau klonuoja Hitlerį ar Osamą bin Ladeną? O kas nutiktų jei amerikiečiai ar rusai susipyktų tarpusavyje ir pradėtų branduolinį karą? Tuomet visa Žemė taptų negyvenama dykuma. Galbūt šie atradimai ir nėra klaida, tačiau jie suteikia  galimybę atradimus naudoti blogiems tikslams. Mano manymu, mokslo tobulėjimui ribų nėra. Mokslininkai ne tie žmonės, kurie sustos ties pirmąja nesėkme. Galbūt po daugelio metų galėsime skraidyti po kosmosą, apsigyventi kitose planetose ir bendrauti su savo kolegomis kelių šviesmečių atstumu.

Iš vienos pusės mokslas daro didelę įtaką mūsų gyvenimui ir daro mus laimingais: tai televizorius, kompiuteris, mikrobangų krosnelė ir kiti mokslo suteikti gyvenimo patogumai. Taip pat milijonus žmonių gydo pažangi medicina. Išradimai medicinos srityje  suteikia galimybę žmonėms gyventi ilgiau ir  išgyti nuo daugelio ligų. Rentgeno spinduliai padeda gydytojams pamatyti mūsų kūno vidų jo neprapjovus.Lazeris, galintis efektyviai ir greitai gydyti odos, dantų, akies tinklainės ligas. Kamieninių ląstelių tyrimai įrodė, kad įmanomą atstatyti pažeistų organų ar audinių veiklą.

Tačiau mokslo pažanga mums, eiliniams gyventojams, sukūrė ir didelių bėdų. Pati pagrindinė mūsų susisiekimo priemonė automobilis. Kaip mes gyventume be jo? Tačiau pamąstykime – Lietuvoje kasmet nutinka per 3000 įvairiausių avarijų ir kasmet autoavarijose žūsta per 400 žmonių. Nejaugi mūsų gyvybė – tik niekingą vertę turintis daiktas? O jei dar pridėtume įvairius karus, susirėmimus, nusinešusius milijonus žmonių gyvybių...  Aš manau, kad mokslo pažanga daro žmogų laimingesnį, bet juo naudojantis reikia remtis tik sveiku protu. Jei šito neišmoksime,  pasekmės gali būti labai liūdnos. Manau, jog mokslas reikalingas visiems ir niekas nenuginčys, kad jo pažanga praplečia kiekvieno iš mūsų akiratį.

Laimės ar nelaimės šaltinis - pats žmogus. Tik nuo žmogaus ketinimų priklauso ar mokslas tarnaus gėriui, ar blogiui. Jis - tik įrankis, padedantis žmonėms tobulėti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!