Kas yra orgazmas? Populiariai kalbant, tai staigus atsipalaidavimas, po susikaupusios įtampos lytinio susijaudinimo metu. Iš to sektų išvada, jog moteris negali patirti orgazmo, nes ji nesugeba tinkamai susijaudinti, arba jos gyvenimas – didžiulis streso kamuolys, kai net kelių/keliolikos sekundžių atsipalaidavimas - neįperkama prabanga.
Papraščiausia būtų apkaltinti vyrus, kad jie šalti, be fantazijos ir egoistiški pataluose. Bet su tuo kategoriškai nesutinku, be kai kurių išimčių, žinoma. Netgi galime apkaltinti valdžią, kuri įstūmė šalį į išgyvenimo lygmenį, kai galvoje nuolat sukasi neorgazmiškos mintys, kaip pamaitinti vaikelius ir sumokėti už būstą. Bet... esu įsitikinusi, kad pagrindinė frigidiškumo priežastis slypi kur kas giliau.
Jūs dabar mane palaikysite visiškai kvanktelėjusia (nieko naujo), bet pabandysiu išvesti paralelę tarp sekso ir greito maisto užkandinės:
Tu pasijauti alkanas. Pasirinkimas, iš pirmo žvilgsnio, beribis, tačiau tradiciškai užsisakai savo pamėgtą XXX kompleksą.
Išvynioji nekalto prasidėjimo „auką“ iš popierėlio.
Suleidi dantis. Pirmas kąsnis paprastai būna pats skaniausias.
Po to pastebi, kaip iš mėsainio ima byrėti jo sudedamos dalys – reikia valgyti greičiau, kol visas neišsibarstė. Be to, jis jau atšalo...
Veną po kitos burnon grūdi bulvytes, nes žinai, kai jos atvėsta – labiau primena celiuliozę nei maistą.
Kai pirmas alkio kirminas numalšintas, apsidairai aplinkui. Truputį susinervini, kodėl tie mėsainiai šviečiančiose nuotraukose niekada neatitinka realybės?
Paskui mintyse primeti, kad pinigų suma, kurią sumokėjai už paprasčiausią sumuštinį, galėjo būti išleista ir už racionalesnį (sveikesnį bei maistingesnį) patiekalą.
Baigęs valgymo aktą, nusivalai mojonezu ištepliotus lūpų kampučius ir nupurtai padėklo turinį į šiukšlių kibirą.
Išeini iš greito maisto restorano. Pilvas lyg ir pilnas, bet visur kitur... tuštuma.
Kur čia paralelė, paklausite. Atsakau. Seksas mums visiems tapo toks supaprastintas, toks banalus, visiems prieinamas, plačiai išreklamuotas, elementariai apčiuopiamas, visiškai nereikalaujantis pastangų bei fantazijos, tik numalšinantis kūną, bet laimės harmonų neišskiriantis, be paslapties ir be aistros... Kaip konvejeris. Čia visi žino, ką ant ko uždėti, kaip suvartoti... Jokių įššukių... Jokių pergalių...
Šita paralelę pasirinkau, jog iliustruočiau susijaudinimo lytinių santykių metu lygmenį. Ne, ne visi, o tiksliau, ne visos skundžiasi frigidiškumu, bet tos, kurios skundžiasi, stipriai išgyvena, kad tie „mėsainiai“ yra tik mėsainiai. Juos laikant rankose, sunkiai pavyksta save įtikinti, jog tai prabangus patiekalas Paryžiaus 5 žvaigždžių restorane.
Ne paslaptis, kad XXI a. moterys apskritai savo intelektu, išsilavinimu ir patirtimi niekuo nenusileidžia vyrams. Jų reikalavimų partneriui sąrašas taip pat išsiplėtė kaip greito maisto restorene, jos žino ne vieną „patiekalo“ trūkumą ir negali peržengti per save. Nebesugeba savo smegenims įteigti, kad seksas su konkrečiu asmeniu jas veža. Mintys tik ir suka filmukus apie jau įvykusius buitinius konfliktus, nepriimtiną partnerio elgesį, jo ydas, galų gale suprastėjusią fizinę išvaizdą.
Taip, tobulų nėra, bet toks žinojimas nepadeda aistrai. Apskritai, protinė smegenų veikla seksui – didžiausias priešas. Kartais protas padaro paslaugą ir trumpam pasitraukia, kai moteris įsimyli ir užsideda „rožinius akinius“, tačiau kuo neuronų jungčių dailiosios lyties smegenyse daugiau, tuo greičiau karieta virsta moliūgu, o anties kepenėlės triufelių padaže – mėsainiu. Taip, jos gal ir myli savo „XXX kompleksus“, bet tik iki tos akimirkos, kai reikia jais maitintis. Tada moteris verčiau renkasi dietą.
Ką atsakyti toms, moterims, kurios jau sukūrusios šeimą, tačiau vakaro laukia su nerimu – bandys vyras suartėti ar svetainėje užmigs prie TV ekrano, apsikabinęs alaus skardinę ir čipsų pakelį? Tai, kad pastarasis scenarijus kur kas priimtinesnis, moteris veda į neviltį. Jos kaltina save šeimyninių saitų traukymu, bet vis tiek negali perlipti per save. Kai kurios, sąmoningai ar pasąmoningai pradeda vartoti protą slopinančias medžiagas – alkoholį, psichotropinius vaistus, narkotikus. O tai juk tiesiausias kelias depresijos link. Moterys patenka į uždarą ratą. Iš kurio nebesugeba pačios išsikapstyti, todėl kreipiasi į specialistus, moka nemažus pinigus privačios medicinos atstovams (akivaizdu, kad valstybinė ligonių kasa nefinansuoja seksualinių santykių reabilitacijos), kitais žodžiais tariant, dailioji lytis ieško būdų, kaip nusipirkti orgazmą.
Brangiosios, nei pozos, nei sekso technika, nei vaistai ar konsultacijos jums nepadės. Jei padės, tai tik laikinai – kaip placebai. Jūs tiesiog per daug žinot. Jūs tiesiog per daug protingos. Jūs tiesiog per daug išmanios ir reiklios, kad kas dieną maitintumėtės mėsainiais. Jeigu pasiūlyčiau retsykiais apsilankyti aukštos klasės restoranuose, mane palaikytumėte boba be mažiausio trupinėlio moralės. Todėl oficialiai nesiūlysiu.
Ką tada siūlau? Ogi tvirtai apsispręsti, dėl ko jūs gyvenate. Dėl šeimos, partnerio gerovės, ar dėl savęs - dėl savo asmeninės – kūniškos bei dvasinės laimės. Turiu perspėti, kad neišvengsite aukos. Arba slopinate protą (būdas ne iš patraukliausių), arba atsiduodate tradicinėms šeimos vertybėms ir įtikinate save, jog mėsainiai – veža, arba slaptai plečiate seksualinių potyrių racioną.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!