Dabar nuomonė, kodėl taip manau. Kai turi du pasaulinio lygio trenerius Autoritetus (J. Kazlauską ir R.Kurtinaitį), nevalia daryti eksperimentų, mes per maži esam! Aš apie jaunus perspektyvius trenerius R. Butautą ir K. Kemzūrą (man žiauriai eksperimentai primena Serbiją, taškas).
Jeigu save laikai krepšinio „patriarchu“, ir tau nepatinka žmonės su tvirta nuomone, tai dar nereiškia, kad esi Dievas. Jau kaip jų ponas Vladas nemėgsta, teko stebėti per visą gyvenimą. Bet va, pasakiau žodį ir šventa, „chalopai“ pildo... Negi iš tikrųjų norima, kad krepšinis pasektų mūsų futbolo keliu, kur buvo viskas taip pat?!
O aš manau, kad Olimpiadoje prakišo Kęstas. Man tai įrodė kelios per TV parodytos minutės pertraukėlės – net su savo pasirinktais žaidėjais tik diskutuojama. Kai susirenki Žvaigždes, atleisk, Kęstai, bet jos privalo tavęs klausyt. Ir tu jų turi nebijot!
Gėda, kad turint tiek aukščiausio lygio priekinės linijos žaidėjų, tepavyksta burbėt, kaip kažkas nepavyko. Vadinasi, menkai patirtimi naudojiesi, juk buvo ir tik vienas įžaidėjas pasiimamas.
Kęstą suprantu kapitaliai, bet...šnipštukas gavosi. Mokykis iš J. Kazlausko, savo mokytojo. Ką darydavo jis analogiškose situacijose, čiuoždavo į pelkę susimąstyt.
Ir palinkėjimas Arvydui Saboniui: turbūt pameni tą panašią tvyrančią dvasią devyniasdešimtųjų pradžioje, kai žlugo „Žalgiris“ ir atsivedei Šabtajų. Viskas tavo rankose, Eini ir Darai, tu gi ne Mažas žmogus, Tau vienodai spaudimai, Daryk, vyrukų rinktinei turi sočiai. Ne taip, kaip anais laikais, duok jiems Trenerį.