Prieš keletą metų viena ta pati politikė paleido į pasaulį žodį kainà.
Kai tik pakyla kurio nors produkto káina (nemalonus dalykas, bet vis tiek kirčiuoti reikia pagal 1 kirčiuotės taisyklę – kirtis niekada nešoka į žodžio galūnę), tuoj ir pradeda daugelis ekonomistų, prekybininkų šokdinti šį žodį – visuose linksniuose kirčiuoja gale.
O kur dar „naujadarai“: sèzonai, per tris karãlius, generõlus, aštúoni laipsniai, svetáinė, veĩdrodyje, Visagìne, su chronòmetru. Ir kaip puikiai visi Lietuvoje atlieka tyrimus (nors reikia sakyti tyrìmai, tyrimùs)! Net nebejuokinga.
Nesu prisiekusi televizijos laidų gerbėja, bet labai apmaudu, kai iš eterio sklinda į visas puses „ačiū labai": taip kalbama seriale „Naisių vasara“, nuolat kartoja Zita Kelmickaitė, Ieva Šimukauskienė, Rūta Mikelkevičiūtė. O juk taip paprasta imti ir pasakyti „labai ačiū".
Gal Rolandui Vilkončiui, kažkada mokiusiam sakyti „labai ačiū" Vytenį Pauliukaitį (deja, šios pamokos jis taip ir neišmoko), pavyks to išmokyti savo naująją kolegę.
Galima teisinti (tik ar verta) Nerijų Jušką, sakantį, „kad atstovauti kultūrą" (dvi kalbos klaidos), nes jis – baleto žvaigždė, bet kaip pateisinti LNK filmo „Pavogta laimė“ reklamą: „grįžta, kad nubausti tuos“?
Paauglių ypač žiūrimame seriale „Moterys meluoja geriau“ veikėjas džiaugsmingai taria: „Gerai, kad pakrovėją turite“. Žinoma, gerai – pakrovėjas (turėtų būti įkroviklis) sėdi namie, o apie duris dar vienas jaunuolis brazdinasi... Serialo „Drąsos kaina“ anonse klausiama: „Kas bus sekanti auka“ (o turėtų būti „kita auka“). Lyg tos aukos imtų ir įkyriai sekiotų filmo herojus.
Kažkodėl dalis žinomų laidų vedėjų pamėgę žodžius „tuom, kuom“, nors nė viename lietuvių kalbos vadovėlyje toks variantas nepateikiamas.
Žinoma žurnalistė Nemira Pumprickaitė prašo savo pašnekovų: „Atsakykit, prašau, man dar į vieną klausimą“. Juk taip gražiai lietuviškai galima paprašyti: „Prašau atsakyti, prašyčiau atsakyti..."
O ką daryti su „Blic interviu“ „Šiaulių naujienų“ priede „Bulvaras"? Kelias vienas - keisti žaibo arba žaibišku interviu.
Ir žinomam aktoriui Ramūnui Cicėnui nereikėtų užmiršti gimtosios kalbos. Perfrazuosiu žinomą posakį: „Įvaizdis – dar ne viskas, kalba yra viskas". Daugelis girdėjome, kaip puikusis improvizuotojas siūlė Vytautui Rumšui: „Pasiklausk pas Robertą Petrauską“ arba džiaugėsi, „ant kiek kerintis pasirodymas" buvo.
Dauguma dejuoja, kokia sunki lietuvių kalba – girdi, ir rašyba sudėtinga, ir kirčiavimo išmokti neįmanoma, ir šiaip visokių nesąmonių prikuria kalbininkai. Bet ar tikrai taip yra? Juk tas, kas nori išmokti, tas ir išmoksta.
Tad ką daryti, kad mūsų žodis neverktų? Turbūt reikia rūpintis ne tik šukuosena, drabužiais, gestais, bet ir mąstyti, ką ir kaip kalbi. Dažniau reikėtų pavartyti lietuvių kalbos žodynus, kalbos praktikos patarimus, o jei ir čia nerandame atsakymo – kreiptis į specialistus Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Jie niekada neatsisako padėti.
Taigi, gerbiamos žvaigždės, žvaigždelės, žvaigždutės, vienos ryškiau, kitos blankiau šviečiančios Lietuvos padangėje, prisiimkite dalį atsakomybės dėl prastėjančios kalbos ir Jūs.
P.S. Gerbiamieji komentatoriai, kadangi „pas kiekvieną mumyse ateina metas“, kaip dainuoja Inga Valinskienė ir Edmundas Kučinskas, ką nors parašyti, prašyčiau rašyti komentarus taisyklingai, vengti rašybos bei skyrybos klaidų (kirčiuoti nereikia). Labai ačiū.