VšĮ „Asmenybės ugdymas” vadovas Dainius Šilingas, baigęs magistro studijas Švedijoje dalinasi savo darbo patirtimi: „Didžiosios pasaulinės korporacijos stengiasi kuo labiau automatizuoti visus darbus. Kitaip tariant kaip galima daugiau darbų pavesti robotams. Kartais didelėje kompanijoje, kurioje anksčiau dirbo 1000 žmonių, šiuo metu dirba vos 10.” Tokioje ateities perspektyvoje iškyla klausimas, ar liks darbų žmogui? D. Šilingas, vadovaujantis ne pelno siekiančiai organizacijai www.pazink-save.lt, priduria: „Kūrybiškumo skatinimas bus viena iš svarbiausių savybių ateities darbo rinkoje, kurią ypatingai ugdo šiuolaikiniai užsienio universitetai bei mokyklos.“
Apie darbo situaciją pasaulyje taip pat rašo internetinis JAV žiniasklaidos portalas „Quartz“: „Nenori, kad robotas pavogtų tavo darbą? Būk kūrybingas. Darbai, reikalaujantys kūrybiškumo yra labiau atsparūs automatizavimo procesui. 21% JAV darbdavių prašo, kad jų darbuotojai pasižymėtų dideliu kūrybiškumu. Tačiau tai nereiškia, kad mums reikia daugiau muzikantų, dailininkų, grafikos dizainerių ateityje. Mes turėtume mokintis iš menininkų tam tikrų elementų, kurie leistų kūrybinį mąstymą pritaikyti visuose verslo valdymo aspektuose.“
Taigi, žmogus nuo roboto skiriasi gebėjimu kurti, ne užprogramuotai atlikti savo pareigas, darbą.
Tomas Ramanauskas, verslininkas bei mokymo ciklų „Mokymai kūrybingumui provokuoti“ autorius rašo, kad „kūrybiškumas yra šviežios idėjos sukūrimas“. Jo teigimu, kūrybiškumas verslui suteikia ypatingų galių: „Jis gali ant bankroto bedugnės kabantį kompiuterių gamintoją paversti pelningiausia korporacija pasaulyje. Paprastą paieškos sistemą – žmonijos žinių katalogu, studentų pažinčių portalą – milijardine bendruomene“.
Taigi, nuo mažens puoselėjamas kūrybiškumas per įvairius būrelius, užklasines veiklas ateityje galbūt nepavers vaiko žymiu menininku, bet labai gali padėti jam karjeroje bei darbe. Mokėjimas vis naujai pažvelgti į savo kasdienybę, pasaulį, save ir darbą žymiai pagerintų ir suaugusiųjų gyvenimo kokybę.
Juk visi, kas yra prisilietę prie menų – tapymo, muzikavimo, šokio, poezijos sutiks, kad kūryboje svarbu ne tik gerai sugroti muzikos kūrinį ar nupiešti išskirtinį paveikslą, tačiau žymiai svarbiau pats tapymo ar muzikavimo procesas. Būtent jo metu žmogus labiau atsipalaiduoja, nes kurį laiką būna visiškai įsitraukęs į veiklą ir gali užmiršti asmenines bei darbo problemas ir tiesiog ilsėtis. O tai teikia didelį malonumą, mažina stresą, atkuria vidinę harmoniją. Kūrybinio proceso eigoje asmenybė pasineria į savo individualų vidinį pasaulį, nusiima visas kaukes, tampa vis labiau pačiu savimi. Palaipsniui netikėtai gali atrasti sprendimus į ilgai varginusius klausimus.
Taigi, nenuvertinkime savo vaikų noro rinktis užklasines menines veiklas, bet ir patys prisidėkime prie jų. Pieškime, dainuokime, šokime kartu su savo vaikais. Tai gali praturtinti šeimos asmeninius santykius, sumažinti stresą ir padėti šviesiomis spalvomis žvelgti į kasdienybę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nori pasidalinti mintimis ar istorija? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt.