Kuomet žmogus nėra įvaldęs savo emocijų ir dažniausiai, spręsdamas mitybos klausimus, nėra susipažinęs su pačiu savimi - organizmo fiziologinėmis funkcijomis (maisto virškinimu, įsisavinimu), galimos liūdnos pasekmės.
Dėl kokių priežasčių žmonės tampa vegetarais, veganais?
Tokių drastiškų mitybos principų priežasčių ne viena. Vieni žmonės renkasi kraštutinumus dėl etinių sumetimų (kada kepsnys lėkštėje sutapatinamas su gyvūnu), kiti - kad gyvulinės kilmės baltymai teršia organizmą (o be jų gyventi neįmanoma), dar kiti – siekdami dvasiškai tobulėti (sakoma, kad vartojant gyvulinės kilmės maistą, pradeda dominuoti neigiamos emocijos: pyktis, agresija, įniršis).
Dauguma žmonių turi rimtų vidinių emocinių problemų, kaip nesugebėjimas kontroliuoti emocijų, nepasitikėjimas savimi ir pasauliu ir t.t. Jų vidinė nuostata: „Jei nesugebu įvaldyti ir kontroliuoti savęs pats, tai bent kontroliuoju savo skrandį“.
Vegetarinė mitybos sistema yra kilusi iš Azijos šalių, ten, kur pragyvenimo lygis yra labai žemas ir mirtingumas labai didelis. Mes esame žmonės ir mūsų organizmas turi nepakeičiamą poreikį gyvulinės kilmės baltymams. Žmogaus organizmui yra būtini gyvulinės kilmės baltymai. Negaudamas gyvulinės kilmės baltymų, jis pradeda naudoti savo atsargas. Todėl visiškas atsisakymas šios baltymų grupės yra ne tik neišmintingas, bet ir kenksmingas sveikatai.
Vegetarinėje mitybos sistemoje yra praktikuojama pakeisti gyvulinės kilmės baltymus į augalinius ir į didžiulius kiekius vitaminų, maisto papildų. Žmogus nesugeba visiškai aprūpinti savo organizmo būtinomis medžiagomis, nes, pavyzdžiui, vitamino B12 yra tik mėsoje. Jei tai butų tinkama mitybos sistema žmogui, tai nebūtų būtinybės vartoti maisto papildus, nes visos organizmui reikalingos medžiagos ateitų su maistu, nebūtų tiek įvairių komplikacijų. Vegetarizmo praktikavimas labai atsiliepia vyrų potencijai... Gal ir kraują pradėsime keisti į dirbtinius pakaitalus iš sumąstytų įsitikinimų?
Paprastai vegetarai, veganai gyvena tokia idėja: mėsos valgymas sukelia pyktį, agresiją. Pyktis, agresija ir visos neigiamos mūsų emocijos yra dalis mūsų. Jų išmesti negalime, bet privalome jas įvaldyti, t.y. jas pažinti ir sugebėti su jomis susitvarkyti. Mes visi esame žmonės, bet ne visada būname žmogiški.
Kas vyksta tuo metu, kada dingsta žmogiškumas? Nebesugebame valdyti savo emocijų - jos valdo mus (mūsų žodžius, veiksmus). Neigiamų emocijų apraiškos priklauso tik nuo mūsų pačių išminties, o ar valgome mėsą, ar ne - mūsų emocijoms tai įtakos neturi. Emocijos daro įtaką mitybai, o ne atvirkščiai.
Kas bendro tarp antsvorio ir emocijų?
Labiausiai paplitusi antsvorio priežastis – nemeilė sau. Gyvename ne dėl savęs, o dėl įvairiausių dalykų, pvz.: mylimo žmogaus, vaikų, pinigų... Save „statome“ į antrą planą ir dažnai maišome meilę sau su egoizmu. Kai mums yra gerai, tai ir aplinkiniams gerai.
Ar galime mylėti kitą, kai nemylime savęs? Kai nevertiname, negerbiame savęs? Dauguma apvalių žmonių yra labai jautrūs viduje ir visada stengiasi dėl kitų, save apeidami ir neleisdami realizuoti savo gyvybinio potencialo visose srityse. Taip atsiranda emocinė tuštuma, kurią bandoma užpildyti maisto kiekiu.
Susitvarkius su tam tikromis emocijomis, save realizuojant ir nekeičiant mitybos įpročių, fizinio krūvio, galima sureguliuoti svorį. Vis tik nepamirškime, kad netaisyklingai maitinantis ilgainiui sulauksime rezultato.
Mūsų žarnynas panašus į santechnikos sistemą. Jei mesime į tualetą ar kriauklę tai, kas ten neturi pakliūti - užsikiš ir turėsime žinomą rezultatą - taip ir su mūsų žarnynu. Reikia klausytis savo organizmo. Jis visada pasako, ko mums trūksta: jei saldaus – reiškia trūksta džiaugsmo, aštraus – pokyčių, adrenalino ir t.t. Reikia save pažinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!