Reiškia, kad aš tvirtai žinau, kad šiuo žmogum pasitikiu, kad sutinku dalintis viskuo ir visada, kad ir kas benutiktų.
Aš nekalbu apie santuokas su vedybine sutartimi, kurios jau savaime yra parodija, apsidraudimas. Jos tarsi sako, kad „gerai, aš dabar pasitikiu, bet jeigu kas pasikeistų, tai tada neliksiu it musę kandęs“. Tai jau ne santuoka, o verslo sutartis. Tai susitarimas teikti tam tikras paslaugas ir jeigu tų paslaugų nebeteiks, tai tada teks sumokėti baudą.
Aš kalbu apie tikrą santuoką, kurioje į žmogų nežiūrimą kaip į daiktą. Aš kalbu apie tai, kai žmonės nusprendžia būti partneriais gyvenime. Tai yra, jie pasirenka vienas kitą ir tas pasirinkimas reiškia, kad aš su tavimi, kad ir kas benutiktų. Stengsiuos tau padėti tiek, kiek galėsiu. Nebėgsiu rimtom bėdom ištikus, o spręsiu viską kartu.
Gali iškilti klausimas: o kam reikalinga santuoka, kam reikalingas tas popieriukas, jei jau žmogus taip giliai ir tvirtai apsisprendė? Atsakymas – nereikalingas.
Bet jeigu vienas iš poros to nori, tai kitam neturėtų būti problema. Bet jeigu pasidaro problema, vadinasi, to tvirto apsisprendimo ir nėra. O jeigu nėra, tai tada ir tam, kuris santuokos nori, praeina noras ištekėti ar vesti. Nes koks tikslas? Juk žmogus nėra apsisprendęs. Jis nežino, nepasitiki ir t.t.
Tai kiek laiko galima norėti ištekėti ar vesti, kai kitas nežino, ar tu tinki jam ar ne?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai...“ Paprastai būtent taip baigiasi pasakos, jau nuskambėjus bažnyčioms varpams, skelbiantiems apie į bažnyčios kiemą išėjus naujus jaunuosius. O ar galima tokia pabaiga, kai pora vieną dieną tiesiog nusprendžia, kad nuo šiol visą likusį gyvenimą praleis kartu?
Šiais laikais žmonės vis dažniau neskuba susieti gyvenimų oficialiai – juos stabdo ne tik baimė, ar tikrai rado žmogų, su kuriuo praleis visą gyvenimą, bet ir būsima finansinė atsakomybė už kitą žmogų, noras nepaklusti nusistovėjusioms visuomenės taisyklėms.
Tuo metu noriai ant piršto maunantys vestuvinį žiedą dažnai sako, kad jiems šis prieš artimuosius ar Dievą ištartas įžadas yra svarbus, garantuoja ir saugumą, galų gale – patogumą, pavyzdžiui, auginant vaikus. Dažnai gajus požiūris, kad ištekėti nori ypač moterys, svajojančios pasipuošti balta suknele... Ar tikrai?
Klausiame Jūsų – ar santuoka būtina laimingai meilei? Kodėl apsisprendėte savo santykius sutvirtinti santuoka, o gal galite pasidalinti rimtomis priežastimis, kodėl to daryti nereikėtų? Paneikite mitą, kad visos moterys svajoja ištekėti, o vyrai bijo vesti!
Konkurse galite dalyvauti iki gruodžio 19 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 19 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. gruodžio 22 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
5. Prizas – 3 knygos: „Nepriekaištingos knygų idėjos“, „Patiekalai šeimai“, „Būstas užmiestyje: sodybos, vilos, vasarnamiai“.
Prizas į pinigus nekeičiamas ir negali būti padovanotas kitam asmeniui, prizą gauna tik laimėjęs asmuo.
6. Žaidimo organizatoriai UAB „Delfi“ pasilieka teisę keisti žaidimo taisykles.
7. Žaidimo organizatoriai turi teisę pašalinti žaidėjus sukčiavimo atveju.