Kaip dažnai visi svajoja apie pinigus ir kitokį turtą, draugus, gerą sveikatą ir visa kita. Visus šiuos dalykus galima apibūdinti vienu žodžiu - gausa. Galima prieštarauti, remiantis įprastine logika, iki pažaliavimo, tačiau tai veikia visu šimtu procentu, nepriklausomai nuo to, ar kas nors tiki tuo, ar netiki.
Kitas dalykas gausa yra natūrali ir įprastinė būsena - pasižiūrėkime į gamtą - ten pilna žolės, sniego, medžių, gyvūnų, augalų, rūšių įvairovės ir t.t. Tik žmonija bando būti protingesnė už gamtą ir susiskirsto, sukategorizuoja viską ir taip nustato ribas.
Visiškai nesvarbu, ar gyveni Šveicarijoje, ar kokioje Zimbabvėje, jei esi nusistatęs limitą savo galvoje, neturėsi daugiau, negu pats nusistatei, ir atvirkščiai, jei nesi nusistatęs jokio limito - tu pritrauksi į savo gyvenimą viską kaip magnetas.
Kaip pavyzdį galima paimti loterijoje laimėjusius žmonės, kurie nepratę prie gausos - ką jie daro - tiesiog lėbauja ir prisiperka jiems nereikalingų daiktų, ir labai greitai ir sėkmingai grįžta į savo ankstesnę būseną.
Kitas gi pavyzdys apie žmones, kurie visko daug turi: ir štai nutinka kas nors siaubingo: uraganas, potvynis ar panašiai, jie netenka savo namų turto, tačiau jie nieku gyvu neatsidurs gatvėje tarp skurstančiųjų, tiesiog nutinka kas nors, kas padeda jiems grįžti į įprastinį jų gyvenimą: žmonės suaukoja jiems pinigų, lyg iš niekur „išdygsta“ įvairios galimybės.
Žmonės dažnai įsikala sau į galvą, jog jų gyvenimas priklauso nuo kažkokių mistinių, išorinių aplinkybių: neturiu pinigų, neturiu gabumų, neturiu to neturiu ano, užaugau prastoje šeimoje, neturiu pažinčių. Bet visa tai slepia vieną ir tą patį dalyką: bėgimą nuo atsakomybės už savo gyvenimą.
Kiekvienas esame turėję įvairiausių „mistinių“ patirčių, kai mums sekėsi neįtikėtinai gerai - žinoma, mes tai linkę priskirti sėkmei ir aplinkybėms, tačiau jokios mistikos čia nėra, mano nuomone, atsitiktinumai apskritai neegzistuoja. Kiekvieną kartą, kai mums neįtikėtinai pasisekė, panagrinėkime savo būsenas, kokios jos buvo, tarkim, prieš mėnesį, prieš pusę metų, kaip mes tada mąstėme, kokios mintys dominavo? Ir atrasime labai įdomių dalykų. Pamatysime, kad viskas susiję. Kaip užtvirtinti gausos mąstymą savo galvoje?
Gausa tai įvairovė - toks paprastas dalykas, kaip laisvalaikio praleidimas, gali formuoti mums gausos įpročius, jei visada praleidžiame laisvalaikį darydami tuos pačius dalykus su tais pačiais žmonėmis, ar tai gali įtvirtinti gausą mumyse? Jei savaitgaliais einame į svečius vis pas tuos pačius draugus ir tik sėdime ir valgome - kas tai per laisvalaikis. Čia iškart pasigirsta: „Aš negaliu nieko sau daugiau leisti“, tačiau kartais žmonės net nežino, kiek daug išleidžia pinigų eidami į svečius tiesiog pasėdėti prie stalo ir šnekėti vis apie tą patį, kai tuo tarpu aplankyti kokį muziejų nei dešimties litų nekainuoja, o kur dar nemokamų renginių gausa.
Stebėtina, kad gyvendami net mažame miestelyje, dažnai nežinome, kokie renginiai, parodos, seminarai vyksta. Jei žmogaus laisvalaikis yra nueiti į kino teatrą pažiūrėti filmo - tai kodėl gi nenuėjus kaskart vis į skirtingą kino teatrą pažiūrėti vis kitokio žanro filmo. Jei lankomės diskotekose ar klubuose, kodėl gi kaskart nenuėjus į vis kitą klubą ar diskoteką. Išsikelkime sau laisvalaikio tikslus. Ar esame aplankę visus muziejus savo mieste, visas parodas. Išbandykime dalykus, kurie atrodytų neįprasti: nueikime pasižiūrėti baleto (darykime tai, ko nesame darę). Jei vakarais žiūrime panašius filmus, kodėl gi neišsikelti tikslo pasižiūrėti kaskart vis kitos šalies sukurto filmo (suprastume, kad Holivudas su savo filmais yra toks mažytis).
Jei perkame vis tą patį maistą, kodėl neišbandžius kažko tokio, ko dar neragavome - egzotinio vaisiaus ar panašiai. Kodėl kaskart į darbą ar mokyklą turime vykti vis tuo pačiu maršrutu, kodėl turime klausyti vis to paties stiliaus muzikos, kodėl nepasiklausius muzikinio kūrinio, pavyzdžiui, kinų kalba.
Stebėtina, kiek įdomių vietų galima aplankyti, esančių visai šalia mūsų vietovės. Net jei uždirbame neįtikėtinai mažai, vis tiek būna, kad mums atlieka pinigų - ką gi tada darome, ogi išleidžiame smulkmenoms - skanesniam maistui, gražesniam drabužiui, kodėl gi neišsikeitus šiek tiek pinigų į kelias skirtingas valiutas ir neįsidėjus į savo piniginę - tai formuoja gausos būseną.
Sutvarkyk arba atsikratyk. Susitvarkykime visus savo daiktus. Kaip dažnai kiekvieną kartą pažvelgę į sulūžusį, sugedusį daiktą mes galvojame apie negatyvius dalykus. Todėl tiesiog būtina išmesti neveikiančius, sulūžusius daiktus, suplyšusius drabužius. Kitas dalykas, tvarkydamiesi pamatome, kiek daug visko turime - tai vėlgi formuoja gausos būsenas mumyse. Piniginėje surikiuoti ir lygiai sudėti pinigai vėlgi siunčia signalą apie gausą.
Apykaita. Kad ir kiek mažai uždirbtume, tiesiog būtina aukoti, bet aukoti būtent ten, kur mes norime, o ne kur visi aukoja. Aukojantys turi daugiau, nes jie žino vieną principą - pinigai - tai energija ir cirkuliacija, o jų gausai palaikyti reikia, kad šiek tiek jų ir atiduotume.
Bendravimo gausa. Kodėl gi pamačius gatvės muzikantą praeinant neparodžius rankos gesto su į viršų iškeltu nykščiu ir nenusišypsojus. Kiekvienas pagyrimas, padėka ar šypsena sukuria atgalinį ryšį ir visada grįžta didesne jėga. Kodėl gi nesusikūrus savo tinklaraščio, kuriame dalintumėmės savo mintimis ir visa kuo, kas mums patinka.
Gausos matymas aplink save. Mąstant įprastiniu būdu - viskas pas mus blogai: mūsų šalis, Kubilius ir visa kita. Kita vertus, Lietuva - tai technologijų ir pažangos šalis, kur kompiuteris kainuoja pigiau už mėnesio buto šildymo sąskaitą, kur turime greičiausią pasaulyje internetą. Su savo mažu plotu ir nedideliu gyventojų skaičiumi Lietuva imasi įvaldyti tokius dalykus, kaip atominė energetika ir ateities lazerių technologijos.
Kita vertus, tai šalis, kuri turi galingą istorinę praeitį, kurios garbingiausia dalis nutylima (sarmatija), kone unikaliausią pasaulyje kalbą. Kiekviename kaime, nors ir turinčiame paskutinį likusį gyvą gyventoją atrasime istorinių paminklų ir taip toliau, ir taip toliau.
Kai pabandai iš tikro pasižiūrėti, pamatai daugiau nei gali iš pradžių atrodyti. Įvertinkime, kiek turime draugų, ar jie mus pakylėja, ar tik iššaukia neigiamas mintis. Ar mūsų darbas įkvepia mus, ar tempia žemyn. Ar tai, ką žiūrime per mediją, sukelia neigiamas emocijas, ar skatina mąstyti apie gausą. Ar muzika, kurios klausomės, nuolat kartoja mums apie nelaimingą meilę, ar apie begalinę sėkmę. Ar paveikslas, kabantis namuose, demonstruoja liūdesį ir nusiminimą, o gal džiaugsmą ir gausą. Taigi pats geriausias laikas formuoti savo realybę yra DABAR.
Vytautas
http://livingtheintelligentway.blogspot.com
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!