O plaukai mafijai piestu stojasi dėl to, kad dabartinis Atliekų tvarkymo įstatymas jai, t.y. kai kurioms mafijos valdomoms savivaldybėms, bei jų įsteigtiems RATC leidžia priimti tokias Atliekų tvarkymo taisykles ir tokius nuostatus, kurie jai leidžia ramiausiai reketuoti (tikrąja to žodžio prasme) ne tik tam tikrų savivaldybių teritorijoje, bet ir visai kitur, t.y. už mafijos teritorijos ribų gyvenančius žmones ir iš to neblogai gyventi. Turėdama dabartinį tokį jai palankų Atliekų tvarkymo Įstatymą, mafija tiek suįžūlėjo, kad reketuoja kaime gyvenančius senukus mokėti jai solidžią duoklę (rinkliavą) ne tik už kelias į jos pastatytus konteinerius išmestas šiukšles, bet ir už ORĄ ! T.y. už pastatytą tuščią konteinerį prie apleistos, negyvenamos sodybos, nenaudojamo sodnamio, ar net viduryje laukų - netgi tuščiame žemės sklype!

Labai patogu – pastatei konteinerį kur nors vidury laukų, susiradai per internetą ar adresų biurą žemės savininką (ir visai nesvarbu, kad tas savininkas - senukas pensininkas - gyvena kitame rajone ar kitame mieste pas vaikus), išrašei jam solidžią sąskaitą ir reketuoji jį mokėti duoklę. O neišgali sumokėti - tuomet antstoliai ir vienintelę kaime likusią trobelę atims. Ir viskas oficialiai, teisėtai, pasiremiant dabartiniu Atliekų tvarkymo Įstatymu.

Netikite? Ir aš netikėjau, kol pats su tuo tiesiogiai nesusidūriau. Kol vieną gražią dieną negavau savo seno, neįgalaus, prižiūrimo tėvo vardu išrašytos solidžios sąskaitos vien už tai, kad kažkur kaime stovi likusi jo tuščia, senai nenaudojama sodyba. Tuojau viską paaiškinsiu.

Dabartinio Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis apibrėžia atliekų turėtojo sąvoką – tai atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Įstatyme nenurodyta, kur tas atliekų turėtojas turi, ar gali turėti komunalinių atliekų. Ar ten, kur pastoviai gyvena, ar visoje Lietuvos teritorijoje, o gal ir visoje planetoje ar netgi Marse? Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Kadangi mes visi esame atliekų turėtojai ir potencialūs teršėjai, o įstatyme nėra punkto, kuriame būtų numatyta, kad teršėjas moka už atliekas ten, kur nuolat gyvena, arba už konkretų turimų atliekų kiekį – todėl kai kurių rajonų Savivaldybių tarybos (pvz. Ukmergės, Alytaus), turinčios nekvailų teisininkų komandas, įsigudrino priimti tokius Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pagal kuriuos rinkliavos mokėtojai apibrėžiami cituoju: „kaip atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais, pvz. palapinė), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu“...

Taigi mafija šiuo metu klesti, trina rankas... Pastatei šiukšlių konteinerį, bet kur viduryje laukų, ir byra į jį pinigai. Oficialiai, teisėtai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, bet šiaip už nieką – tiesiog už orą. Arba  - atvažiavo žmogus kur nors prie ežero, pasistatė palapinę (pagal Įstatymo raidę laikinas statinys) ir jau yra teisėtas pagrindas jį reketuoti, t.y. visiškai oficialiai ir teisėtai išrašyti jam solidžią sąskaitą.

Todėl, be abejo, mafijai plaukai piestu stojasi dėl to, kad dabartinis Seimas priėmė, o prezidentė gali pasirašyti tokį Įstatymą, kuris leistų pinigus imti tik už Atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, t.y. tik už konkretų surinktų atliekų kiekį, bet ne už tuščius, laukuose stovinčius konteinerius ir juose švilpaujantį orą.

Dar nemačiau naujų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, bet galiu drąsiai teigti, kad dabartinis, galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas – tai gėda Lietuvai, jį priėmusiam Seimui, o ypač kai kurioms jo spragomis besinaudojančioms ir gyventojus reketuojančioms savivaldybėms, jas valdančioms Taryboms ir jų įsteigtiems RATC, kurių negaliu pavadinti kitaip, kaip tik mafija.

Viliuosi, kad prezidentei ir dabartiniam Seimui užteks sveiko proto išleisti tokį įstatymą, kuris apsunkins ne daugumos Lietuvos gyventojų, o tik mafijos gyvenimą – t.y. tokį Įstatymą. dėl kurio man nebus gėda gyventi Lietuvoje ir nesinorės iš jos emigruoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!