aA
Jau ketverius metus gyvenu Jungtinėje Karalystėje. Tėvynę kaip ir daugelis mūsų palikau dėl to, kad mūsų šalyje jauno žmogaus išsilavinimas ir gabumai yra mažai kam reikalingi. Baigusi ekonomikos magistro studijas Vilniaus Universitete supratau, kad diplomą galiu pasikabinti ant sienos. Dirbti administratore už minimumą – ne man. O į kitas pareigas be ryšių ir kyšių patekti neįmanoma.
© AP/Scanpix

Bet šįkart ne apie tai. Su vyru apsisprendėme ir jau kuris laikas gyvename Notingeme, netoli nuo Londono. Vyras dirba autoservise, aš padedu vesti buhalteriją vienoje lietuvių parduotuvėje, auginame penkiametę dukrytę ir jaučiamės visai laimingi, kad galime gyventi šalyje, kurioje žmogus yra gerbiamas ne už pažintis, o už tai, ką moka ir sugeba.

Koks tas emigranto gyvenimas? Vieni juo džiaugiasi, kiti – keikia, bet tai, matyt, daugiausiai priklauso nuo paties žmogaus. Asmeniškai aš niekada nesuprasiu tų, kurie leidžia laiką gerdami pigų sidrą, žiūrėdami lietuviškas televizijas ir klausydami tų iki skausmo pažįstamų Džordanos Butkutės dainų, kurių klausė vaikystėje. Ne mažiau kvaila man atrodo, kai mačiau tautiečius, kurie perka internetu „Teleloto“ bilietus ir kas savaitę spokso į TV ekraną tikėdamiesi pačiupti savo laimę už uodegos ir laimėti milijoną.

„Koks tau skirtumas, ką jie daro? Nori lošti – tegul lošia“, - aiškina man vyras. Pasak jo, tai yra paprasčiausia pramoga, o jeigu kam nors pasiseka, tai reikia tuo tiktai džiaugtis. Juolab, buvo pavienių atvejų, kai emigrantai laimėjo televizorių ar skalbimo mašiną, parsivežė juos iš Lietuvos į Angliją ir taip pagerino savo gerbūvį.

Dėl pramogos, žinoma, negaliu ginčytis. Man tik gaila, kad su ašaromis akyse palikę tėvynę ir gimines, lietuviai nė nesistengia nutraukti paskutinės bambagyslės ir patyliukais rezga viltį, kad „va, laimėsiu milijoną, ir mano gyvenimas pasikeis“. Netikiu! Mano nuomone, gyvenimą pakeičia ne loterijos, o sunkus ir ilgas darbas. Svarbu turėti tikslą ir žinoti, ko nori, o ne verkti ir aikčioti kiekvieną savaitgalį prie televizoriaus.

Be to, kiek teko mokytis matematikos, laimėti loterijoje stambų prizą tas pats kaip rasti adatą šieno kupetoje - praktiškai neįmanoma. Mano nuomone, loterijos yra lygiai toks pats azartinis žaidimas kaip ir bet kuris kitas – kazino, automatai, lažybos. Todėl man keista, kai žiniasklaidoje skelbiama, kad „praėjusiais metais lietuviai loterijose laimėjo 85 mln. litų“. Kaip ekonomistė daiktus norėčiau vadinti tikraisiais vardais – man rodos, per praėjusius metus loterijose lietuviai pralošė 174 mln. litų.

„Šitiek daug?“, – nustebsite. Būtent. Ir tai yra pinigai, už kuriuos būtų galima kelti ekonomiką, finansuoti visuomenei svarbias sritis. Po du litus - ši suma susideda ne tik iš emigrantų, bet iš močiučių, perkančių bilietėlį prie kasos „Maximoje“, iš inteligentų, studentų, mokytojų ir azartiškų mokinių, keičiančių bilietą į bandelę. Juk Lietuvoje loterijose lošti galima net vaikams. Tarsi kassavaitinę auką bažnyčioje, kaip išaiškėjo, užvaldžiusiai net 99 procentus Lietuvos loterijų rinkos, sumeta ir gamyklos darbininkas, ir kariškis, ir daugiavaikė mama, ir senmergė. Tiktai bažnyčioje už savo auką dar gauni nuodėmės atleidimą, o loterijos pinigai nubyra nežinia kam.

Pabandžiau pasidomėti, kam nukeliauja Lietuvos loterijose pralošti pinigai ir tiesiog pakraupau. Štai Didžiojoje Britanijoje loterijų verslas yra valstybės monopolis, ir iš jų, valstybes organizuotame fonde surinktos lėšos naudojamos viešiems reikalams. Tuo tarpu Lietuvoje tai kažkodėl atiduota į privačias rankas dar sudarytos šiltnamio sąlygos.

Štai internete radau, kad Didžiojoje Britanijoje nacionalinės loterijos operatorius „Camelot“ (parinktas valstybės organizuotame viešame konkurse) per metus į biudžetą pervedė 780 mln. svarų sterlingų, o 1,82 mlrd. svarų sterlingų skyrė sportui, menui, kultūrai ir istoriniam paveldui.
Oho! Kaip manote, kokią paramą iš 174 mln. surinktų loterijų litų buvo paskirta geriesiems tikslams Lietuvoje? Oficialiai 2013 metais – 13 mln. litų. Tiesa, dar 8,7 mln. litų reikia sumokėti loterijų ir lošimų mokesčių, bet mokesčius privalo mokėti visi. Ir mes, emigrantai, juos mokame turbūt netgi sąžiningiau nei jūs, likę Lietuvoje.

Didžiojoje Britanijoje nacionalinė loterija tam ir sukurta, kad apie 28 proc. gautų pajamų skirtų sporto, meno, kultūros reikmėms paremti ir dar 12 procentu sumokėtų biudžetui. „Camelot“ sugeba dirbti labai efektyviai, vos 4 proc. pajamų sudaro veiklos išlaidoms padengti, pelningumas – 0,3 – 0,5 procento.

Tuo tarpu Lietuvoje 2013 metais atėmus laimėjimų išmokas, mokesčius ir paramą – lieka daugiau kaip 60 mln. litų, kitaip tariant, pelningumas sudaro daugiau kaip 37 procentai. Nereikia būti dideliu finansų ar ekonomikos žinovu, kad suvokti jog apie 30 milijonų litų kasmet „nusėda“ ne ten kur turėtų, privačių veikėjų ir juos, ko gero, globojančių asmenų kišenėse.

Todėl labai geras klausimas galėtų būti Lietuvos valdžiai – kas ir kodėl ligi šiol globoja loterijas? Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje loterijos dirba ne valstybės, o privačių asmenų naudai, ir kažkodėl niekam tai nė motais. Pagalvokime, ar nėra taip, kad loterijos neatspindi to, kad tėvynėje rūpinamasi yra ne valstybės, visuomenės ir žmonių reikalais, o tais, kurie sugeba „prieiti“, „patepti“ ir „susiorganizuoti“?

Štai dėl ko savo tautiečiams Didžiojoje Britanijoje norėčiau pasakyti, kad jau geriau verčiau jie loštų „Camelot“. Mat vienur mes mokame pinigus tam, kad būtų geriau mūsų aplinkai, o kitur – tam, kad ir toliau turtėtų tie, kas ir taip yra turtingi. Kai visa Lietuva juk skursta ir baigia išemigruoti...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

UAB „Olifėja“ atsakymas laiško „Kodėl emigrantai žaidžia „Teleloto“, arba kur dingsta milijonai?“ autorei:

Pagrindinis UAB „Olifėja“ akcininkas yra ne privatūs akcininkai, kaip rašo autorė, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 1992-aisiais Lietuvos olimpiečiai negavo iš valstybės biudžeto paskirtos paramos, nes biudžete trūko pinigų. Tad lėšų nepakako net lėktuvo bilietams į Olimpines žaidynes įsigyti. To meto spauda aprašė ir faktą, kad olimpinę uniformą lietuviams kaip labdarą padovanojo japonų dizaineris, užjausdamas šalį, kuri negali skirti tam pinigų.
Nuo to laiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dėjo visas įmanomas pastangas, kad galėtų pats užsidirbti pinigų olimpiniam sportui finansuoti. Buvo įsteigta loterijų įmonė „Olifėja“. Jos uždirbti pinigai tapo pagrindiniu olimpiečių finansavimo šaltiniu – jos indėlis dabar sudaro 90 proc. visos olimpinio fondo gaunamos paramos.

Tenka priminti, kad loterijos produktų ir technologijų pardavėja JAV bendrovė „GTECH Corporation“ pirmiausia pasiūlymą steigti loteriją pateikė Lietuvos respublikos vyriausybei, bet jis buvo atmestas. Tik po to pasiūlymas buvo pateiktas LTOK ir jis jį priėmė.

Tai buvo sėkmingas sprendimas: „Olifėja“ savo įsikūrimo olimpiečiams ir Lietuvos vardui garsinti atidavė 170 mln.

Laiško autorė lygina Lietuvos ir D. Britanijos loterijas, bet akivaizdu, kad liko nesupratusi, jog pati šiuo metu gyvena lošėjų šalyje. D. Britanijoje loterijos bilietus perka net 98 proc. gyventojų. Nors autorė laiške įrodinėja, kad taip daryti – neatsakinga ir neracionalu. Tiesiog keista, kodėl britai tokie naivūs, nors visas pasaulis juos laiko racionaliausia nacija.

Taip, tarp Lietuvos ir D. Britanijos loterijų yra panašumų: loterijų licencijas, loterijų produktus, programinę įrangą ir loterijos technologiją „Olifėja“, kaip ir „Camelot“ perka iš tos pačios JAV bendrovės „GTECH Corporation“. Tiesa yra tai, kad produktų ir technologijos kainos tiek didelei, tiek ir mažai šaliai yra vienodos. Taigi loterijos savikaina didelėje ir mažoje šalyje skiriasi ne keliais procentais, bet keliais kartais. Ji priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir gyventojo per metus išleidžiamų pinigų kiekio.

Įveskite pirmąjį pataisos koeficientą: kiek kartų gyventojų D. Britanijoje yra daugiau nei Lietuvoje. Įveskite antrąjį koeficientą: D. Britanijoje loterijos bilietus perka 98 proc. gyventojų, Lietuvoje – tik 70 proc.

O dabar trečiasis, pats svarbiausias koeficientas – britai per metus „per capita“ (išlaidos, tenkančios vienam žmogui) loterijai išleidžia daugiau kaip 200 eurų, o Lietuvoje – 15 eurų ir 40 euro centų.
Tad kiekvienas dabar gali perskaičiuoti pajamų ir savikainos proporcijas bei nuspręsti, kur suklydo laiško autorė.

Taip pat tyrimai rodo, kad žaidėjai puikiai supranta, jog gauti stambų laimėjimą šansai yra maži, tačiau net tai žinodami perka, nes jie vertina ne tik patį laimėjimą, bet ir galimybę svajoti, galimybę neprarasti vilties net labai sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Kaip per apklausą sakė vidutinio amžiaus „Teleloto“ žaidėja, pigesnio antidepresanto už 2 litus kaip „Teleloto“ bilietas, Lietuvoje nėra.
O ilga ir išsami laimėjimų istorija ne tik su laimėtojais susitinkantiems žurnalistams, bet ir žaidėjams, įrodo, kad galimybė laimėti didelį laimėjimą – maža, bet reali.

Dar viena esminė klaida paslėpta laiško autorės teiginyje, kad azartiniai lošimai ir loterijos – yra tas pats. Jeigu taip būtų, kas galėtų paaiškinti, kodėl visose Europos, Amerikos bei likusio pasaulio šalyse loterijų ir azartinių lošimų sferą reguliuoja skirtingi įstatymai. Ar visos vyriausybės klysta? Matyt, yra esminių skirtumų, kurių laiško autorė nepajėgė suprasti.

Tiems, kurie nenori vargintis skaičiuodami, kieno tiesa, siūlome paprastą pavyzdį: Latvijoje loterija yra valstybinė, bet ji surenka perpus mažiau pajamų ir perpus mažiau pinigų sumoka į valstybės biudžetą bei visuomenės reikmėms, perskaičiavus pagal vienam gyventojui tenkančią sumą. Spręskite patys.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išsigando pamatęs Nacionalinio stadiono kainą: pabuskite iš Kafkos sapno! (157)

Esu emigrantas nebegyvenu, Lietuvoje jau daugelį metų, mokslus taip pat baigiau svetur, tačiau...

Aklas pasimatymas Klaipėdoje išdegino žymę širdyje: tai buvo skaudi pamoka (34)

Kiekvienas iš mūsų gyvenime esame turėję gražių ir ne tokių jau malonių akimirkų. Vieniems...

Universiteto atkirtis valstybei: pagaliau nebebūsime pastumdėliais eilinėje šachmatų lentoje (12)

Senas viduramžių posakis skelbia: „miesto oras daro žmogų laisvą“. Prisipažinsiu: negaliu...

Nemalonus incidentas oro uoste galėjo kirsti per kišenę – pareigūnų reakcija buvo netikėta (26)

Šeštadienį, lapkričio 30 d., mano dukrai Vilniaus oro uoste nutiko nemalonus įvykis. Kai praėjo...

Vyras jaučiasi apgaudinėjamas: su žmona uždirbame panašiai, bet visas sąskaitas apmoku aš (243)

Žmona turi savotišką požiūrį į bendrą gyvenimą. Nėra kalbos apie savanorišką dovanų...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (13)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (18)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (22)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Pauline Bax, Helene Fouquet ir Katarina Hoije

„Prancūzija, nešdinkis“: Afrika nebenori Macrono karinės pagalbos

Po kruvino perversmo priėjimo prie jūros neturinti buvusi Prancūzijos kolonija Malis liko labai...

Kartu su Cololo dirbęs Karolis Sakalauskas pasidalijo širdį veriančiais prisiminimais apie tai, ko labiausiai gailisi ir net laiko gėdinga (10)

Kartu ilgus metus televizijoje juokingus personažus kūrę Vitalijus Cololo ir Karolis Sakalauskas...

Kodėl sumanūs šeimininkai į šiukšliadėžę beria sodos (3)

Virtuvėje po kiekvieno valgio gaminimo atsiranda atliekų, jos keliauja į šiukšlių dėžę. Deja,...

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (81)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (355)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (8)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (639)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...