aA
Pasaulis juda kaip pamišęs, viskas keičiasi greičiau, nei spėji sureaguoti. Bet vienas dalykas lieka toks pats: žmonės kas vakarą išlipa iš pasiutusiu greičiu besisukančios kasdienybės karuselės ir atsiduria ramioje ir tylioje namų aplinkoje. Neretai, norėdami tik patogiai įsitaisyti ant sofos ir pailsėti nuo nesibaigiančio lėkimo, mikrobangų krosnelėje pašildo „Maximoje“ nusipirktų pusfabrikačių, patogiai įsitaiso ir įsijungia televizorių.
Radijas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ar taip buvo visada? Ne – kai pasaulis sukosi lėčiau, kai dar nebuvo televizijos, žmonės grįžę po darbų įsijungdavo radiją. Būtent radijas buvo ta priemonė, kuri padėdavo ir namų šeimininkėms praskaidrinti rutiną. Radijas buvo ta priemonė, kuri žmones linksmindavo, šokdindavo ir suteikdavo informaciją.

Kartais pagalvoju, kaip pasikeitė radijas atsiradus televizijai? Ir tai priverčia mane pasiknisti bibliotekos knygų lentynoje ir išsitraukti keletą knygų, galinčių man atsakyti į šį įdomų klausimą. Pirmoji knyga, kurią stveriu, man jau gerai pažįstama. Vadinu ją medijų biblija, padedančia man atsakyti į visus su šia tema susijusius klausimus. Tai Marshall McLuhan „Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai“.

Šis medijų guru medijas skirsto į šaltas ir karštas. Kitaip tariant, šaltomis jis vadina tas, kurios reikalauja itin gilaus visų žmogaus juslių įsitraukimo, jos nori būti sušildytos ir užbaigtos. Kaip tik prie jų autorius priskiria televiziją. Tuo tarpu radiją jis vadina karšta medija, kuri reikalauja ją pratęsti įtraukiant tik vieną juslę – klausą.

Ir iš tiesų, radijas yra pakankamai nereiklus, jis leidžia žmogui ne tik jo klausyti, bet ir dirbti kitus darbus. Jis gali tapti tiesiog fonu. Tuo tarpu televizija prikausto žiūrovą prie ekrano ir reikalauja jai atsiduoti. Būtent tai sėdėdami ant sofos ir valgydami greitai pagaminamą maistą žmonės ir daro. Ir labai dažnai jie tai daro vakarais. O ką gi televizija rodo tokiu paros metu? Ogi pramogines laidas ir serialus.

Pastaruosius žiūri ir namų šeimininkės, norėdamos atsipūsti nuo dienos darbų. Ir čia minčių ir apmąstymų tėkmė atveda mane iki kito natūralaus klausimo. Kodėl žmonės žiūri serialus ir muilo operas? Kada jie pradėjo tai daryti? Juk anksčiau, kai televizijos dar nebuvo, jie klausydavo visų šių fikcijos žanro laidų įsijungę radiją…

Ir tikrai. Radijo enciklopedijoje rašoma, jog radijo dramos atsirado dar tuomet, kai nebuvo televizijos. Amerikietis Eric Barnouw pasakoja, jog šis žanras gimė didžiosios depresijos metais, kai Amerika skendėjo gilioje ekonominėje krizėje. Tai buvo nemokama pramoga radijo klausytojams ir tikras išsigelbėjimas aktoriams, nebegalintiems susirasti darbo teatre. Radijo dramos tapo priemone, priartinančia radiją prie žmogaus, leidžiančia jam išgirsti paprastų žmonių paprastą gyvenimą, pasijuokti ar „susipažinti“ su tais, kurie iš tiesų verti pagarbos ir išaukštinimo.

Bet atėjo diena, kai pasaulis išvydo pirmąjį per atstumą siunčiamą vaizdo signalą… Tai buvo diena, nulėmusi radijo kaip medijos ateitį. Populiariausios radijo dramos vis labiau neteko klausytojų dėmesio su lig ta diena, kai televizija atrado savo pašaukimą ir perėmė šią malonią žmonių linksminimo ir prablaškymo funkciją iš radijo. Dar daugiau. Ji perėmė ne tik pačią funkciją, bet ir ištisas radijo dramas su visu siužetu, veikėjais ir vietomis. Tiesiog radijas transliavo kokią muilo operą ar situacijų komediją, o čia šast, vieną dieną ir ji persikelia į televiziją.

Tas pats siužetas, tas pats veiksmas vyksta toliau, kaip žmonės jau įpratę, tik kad dabar jau televizoriaus ekrane, o ne radijo eteryje. Tiesa, ne viskas iš karto klostėsi taip gerai. Kai kurie jau buvo įpratę prie savo vaizduotėje susikurtų personažų ir vietų tiek, kad matyti juos, kažkieno kito apipavidalintus, buvo sunku. Tačiau naujosios daugiaserijinės vaidybinės televizijos laidos vis labiau populiarėjo, o radijo dramos sulaukė vis mažiau dėmesio.

Kažkaip keista, pagalvoju, visą laiką radijas buvo pramogų poreikio patenkintojas, kol galiausiai susitraukė ir liko tik muzikos bei informacijos transliuotoju. Ir lengva ranka visas pramogas ir visus fikcijos žanrus susiglemžė televizija. Ir čia vėl grįžtu prie M. McLuhan minčių. Pasirodo, taip atsitiko ne veltui. Anot šio medijų dievuko, būtent šaltos medijos (tokios, kaip televizija) tinka transliuoti vaidybinius žanrus.

Jos įtraukia žmogų, leidžia jam įsijausti į vaizduojamų herojų gyvenimus, kartu su jais džiaugtis ir verkti. Ir visa tai iš tiesų nėra tikra, todėl nesukelia žmogui labai daug streso. M. McLuhan pasakoja, kad televizijai reikia proceso, kažkokio veiksmo, kurį žmogus galėtų interpretuoti ir analizuoti. Tuo tarpu radijas yra tokia medija, kuriai reikalingas būtent rezultatas. Kaip tik radijas gali transliuoti karštas naujienas, nesukeldamas žmonėms tiek streso, kiek darydama tą patį suteiktų televizija.

Ir vieną dieną, pasiskaičius apie radiją ir pasigavusi nostalgišką nuotaiką, nusprendžiu, kaip vaikystėje, jo pasiklausyti. Įsijungiu radijo stotį „M-1“, o čia, kaip mano paskutiniųjų dienų mintis perskaitę, kalba suvaidinti personažai: Saulėnas, Vydas ir kiti. „Na gi, na gi, M. McLuhanas suklydo“, - pagalvoju. - Pasirodo ir radijuje gali egzistuoti suvaidinti personažai“. O tada pradedu analizuoti savo mintį.

Taip, jie atsirado radijuje, bet juk net jiems ilgainiui prireikė televizijos ekrano! Ir iki šiol juos galima išvysti vedant įvairiausias laidas ar laidant juokelius žydrajame ekrane. Tada klausydama mąstau toliau: jeigu pirmą kartą gyvenime įsijungus radijo imtuvą išgirsčiau šiuos veikėjus, pagalvočiau, kad radijo direktorius išprotėjo, jei priėmė tokius kvailius. O jei pirmą kartą gyvenime pamatyčiau juos per televiziją, suprasčiau, jog tai vaidyba…

Tada mintyse tyliai atsiprašau dėdės M. McLuhano, kad buvau suabejojus jo autoritetu. „M-1” personažų pavyzdys – puikus patvirtinimas, jog šis autorius, gyvendamas dar gerokai iki mūsų laikų, sugebėjo taip giliai įžvelgti medijų prasmę ir esmę, kaip dar niekam nepavyko iki šiol. Juk iš tiesų būtent televizija leidžia pailsėti patogiai įsitaisius ant sofos, valgant greitai pagaminamą maistą ir žiūrint dar vieną „Daktaro Hauso“ ar „Nusivylusių namų šeimininkių“ seriją. O radijo mes klausomės važiuodami automobiliu. Taip leidžiame sau atlikti du darbus vienu metu: vairuoti ir išklausyti „200 sekundžių informacijos“.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klausimas, į kurį turės atsakyti kiekvienas Lietuvos pilietis: ar išeiviai – mūsų tautos dalis? (140)

Pasvarstykime, kurios žmogus kūno dalys yra būtinos gyvybei palaikyti, o kurios – ne. Žmogus...

Dvyliktokei gyvenimą sunkina artėjantys egzaminai: kodėl mes negalime pasimėgauti pavasariu? (102)

Turbūt jau visiems aišku, kad šių laikų švietimo sistema turi daugiau trūkumų nei nuopelnų,...

Įvardijo tautos įprotį, dėl kurio galime virsti antruoju Egiptu (37)

Numečiau šiukšlę ir keliauju toliau. „Manęs tai neliečia“, „aš į šią vietą vis tiek...

Naujo kaimyno elgesys sukėlė įtarimų – labiausiai užkliuvo jo kalbos apie žmoną (47)

Prieš keletą mėnesių į mūsų namo duris pasibeldė malonus apie 40 metų vyras ir prisistatė...

Dviejų vaikų mama susimąstė: ar senosios kartos pedagogai atitinka šiuolaikinius kriterijus? (304)

Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Turiu du vaikus – dešimtoką ir aštuntokę. Mokslo...

Top naujienos

Apie naują universitetų reformą pasakė paprastai: tai – didžiausias nesusipratimas (55)

Jei paklaustume ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kiek Lietuvai reikia...

Lietuvos kurortuose nakvynės kainos šiemet ir toliau kyla: štai ko laukti atostogaujantiems (69)

Jau kurį laiką burnojantys tautiečiai sako, kad atostogauti Turkijoje yra pigiau nei Lietuvos...

Tokios kaimynystės nė nesapnavęs Kazlauskas: neįžiūriu turkų pranašumų prieš „Žalgirį“

Patikėti Kauno „Žalgirio“ galimybėmis Eurolygos ketvirtfinalyje su stipriausia reguliariojo...

Infliacija vargingiausioje pasaulio ekonomikoje pasiekė septynženklį skaičių (16)

Infliacija Venesueloje, kaip skelbia prognozės, šiais metais gali pasiekti neregėtas aukštumas, 8...

Aštrumo ir atsarginių pasigedęs Jasikevičius: prastai žaidė abi komandos (74)

Kauno „Žalgiris“ spaudė iš paskutiniųjų ir buvo netoli tikslo, bet Stambulo „Fenerbahče...

Dirbtinis apvaisinimas gali padėti tūkstančiams porų, tačiau kodėl lietuviai jo taip bijo?

Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad Lietuvoje porų, kurioms nepavyksta susilaukti vaikų,...

Prasideda brandos egzaminai: abiturientams – pirmasis išbandymas (6)

Trečiadienį, balandžio 24 dieną, prasideda brandos egzaminai. Pirmasis išbandymas abiturientams...

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kirto Rusijos sieną (33)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį ryte atvyko į Rusiją ir pradėjo pirmąjį...

Jei po šventinio maisto vis dar sunku: 12 organizmą valančių produktų (2)

Per šventes dažnas mūsų atsipalaiduoja, praranda budrumą ir prisikemša galbūt vaikystę...

Pusantro mėnesio Vietname su mažais vaikais keliavęs Vytautas Bikus: niekaip neįsivaizduoju, kaip jie gali būti kliūtimi (19)

Pusantro mėnesio kelionė po Vietnamą su mažais vaikais. Skamba tarsi iššūkis? Tam veikiausiai...