Ta giminė man jau skersai gerklės. Viskas prasideda, kai ateiname. Pirmiausia, nors laiką būname sutarę prieš savaitę, šeimininkai niekada nebūna pasiruošę. Nuo atėjimo dar valandą trepsim aplinkui, klausinėdami, gal ką padėti, kol šeimininkė pyksta ir bando paskutinę akimirką spėt pabaigt daryt mišrainę. Atrodo, kad visi jai trukdome ir jau geriau nebūtume susirinkę.
Tada, kai pagaliau susėdame, pradedamas kišti maistas. Erzina, kai ragina valgyt. Atrodo, kad nesugebi įsidėti – juk pats matai, kas padėta, ko nori, ir jauti, kiek nori. Atrodo, turi kišti, kol žarnos sprogs.
Labiausiai erzina prie Kūčių stalo temos apie politiką, apie politikų priimtus sprendimus ir kaip viskas blogai... Negi tie žmonės mano, kad Kūčios – tokia stebuklinga naktis, kai viskas nuo burbėjimo pasikeis?
Dar vyro giminaičiai, kai sueina didesnis kiekis žmonių, ištisai pasakoja kažkokias istorijas ir nutikimus apie savo kaimynus. Aš tų žmonių net akyse nesu mačius, bet apie jų gyvenimą žinau beveik viską. Ir jie linksi, laukia pritariančių ar pasibaisėjusių reakcijų. Tik labai nesmagu giminėms pasakyti, kad man vienodai rodo svetimi žmonės, geriau papasakotų, kaip jie patys gyvena,o ne ką kaimynė sakė, darė ar ką Petronėlė veikė.
Dar yra giminėje viena pora, kurie būtinai prie stalo turi visiems išvardinti, ko nemėgsta ir nevalgo. Tai geriau jau sedėtų namuose, nei monologus varytų, kad iš 12 patiekalų nėra nė vieno jiems valgomo!
O tada – antra vakaro dalis, kai pradedam keistis dovanėlėmis. Visas aikčiojimas ir džiūgavimas gal kiek nenatūralūs, bet nieko nesakau, smagu, kad žmonės rodo džiaugsmą. Blogiau yra viena teta, kuri kiekvieną gautą daiktą pakomentuoja neigiamai. Pavyzdžiui, gauna kremą.
„Tikit reklama ir manot, kad jie veikia? Cha!“ – šūkteli ji. Gauna saldainių. „Na, taip, tik į storumą man ir trūksta“, – sako. Dėl Dievo meilės, moterie, patylėk!
Manau, pribrendo laikas pasakyti, kad kitais metais Kūčias jau norėsiu sutikti tik savo šeimoje. Aš ir vyras. Mes dviese kūrėme šeimą, dviese joje ir būsime. Tėvus galima aplankyti ir trumpesniam laikui nei visam Kūčių vakarui – pavyzdžiui, kalėdiniams pietums. Gražių likusių švenčių ir Naujųjų metų!
