Tačiau pabandykime išvesti paralelę tarp privataus verslo darbdavių ir valdžios atstovų ir pamatysime, kiek paradoksų atsiranda tuomet.
Valdžios rinkimai – viena brangiausių darbuotojų atrankų, lyginant bet kokį sektorių. Viešai skelbiama, kad šių metų Seimo rinkimai kainuos apie 19 mln. litų. Renkame 141 parlamentarą, taigi vieno Seimo nario atranka kainuoja beveik 135 000 Lt...
Pagal kokius kriterijus visuomenė renka savo atstovus? Jei privatus verslininkas darbuotojus renkasi pagal kompetencijas ar patirtį, tai šiuo atveju panašu, kad lemiamą vaidmenį atlieka kuo didesni plakatai, reklamos (vėlgi, už tų pačių darbdavių – visuomenės – pinigus) ir kas garsiau kalba per įvairias radijo ir TV laidas... Kaip kokioje modelių agentūros atrankoje, kur reikia turėti dideles ir gražias nuotraukas ar rinkimuose į „Lietuvos balsą“, kur svarbu, kas gražiau padainuos. Ar kas domisi, kokias kompetencijas ir patirtį yra sukaupę būsimi mūsų darbuotojai? Išdrįsiu pasakyti, kad vienetai.
Na, sakykime, atsirinkome pagal kažkokius kriterijus savo darbuotojus ir pasirašome 4 metų terminuotą darbo sutartį, nes tokia mat kadencija... Taip, ir privačiame versle būna taip, kad darbuotojai priimami terminuotam laikotarpiui, tam tikriems projektams ir darbams įgyvendinti. Tad galima sakyti, kad mes priimame į darbą Seimo narius, kad jie per 4 metus įgyvendintų savo paruoštas programas – sau išsikeltas ir nusistatytas užduotis, kaip mums dabar padės geriau, lengviau ir visaip kitaip „-iau“ (tikėkime, tik pozityviom reikšmėm) gyventi.
Kas toliau vyktų privačiame versle? (nepaisant to, kad jau pažeidėme pagrindinius principus – sumokėjome daugiausiai už vieno darbuotojo atranką, išsirinkome pagal gražius plakatus ir nerealius pažadus, kokius stulbinamus rezultatus mūsų darbuotojai mums parodys...)
Bet kuris darbdavys, vos priėmęs darbuotoją, duoda daugiausiai 3 mėnesius jam apsiprasti ir iš karto pradeda reikalauti rezultatų... Tikslai ir užduotys visuomet dideli, verslui reikia išgyventi, reikia didinti prekių ar paslaugų pardavimus, kad darbdavys turėtų iš ko mokėti tam pačiam darbuotojui atlyginimą. Todėl nuolat reikalauja ataskaitų, stebi rezultatus ir kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų.
Kas tuo tarpu vyksta su mūsų darbuotojais – Seimo nariais? Pirmas vaizdas, kad jie kokius metus negali atsidžiaugti savo gautomis šiltomis kėdėmis, nuolat šypsosis ir yra labai patenkinti savo darbovietės mikroklimatu. Kaip dėl ataskaitų ir išsikeltų užduočių siekimo?
Peržvelgus informaciją apie praėjusios kadencijos Seimo narius, matyti, kad vos keletas jų pateikia išsamesnę informaciją apie save ir tai, ką jie veikia - iš 141, gal kokių 20... Tačiau vėlgi, kokias ataskaitas apie savo veiklą jie pateikia? Dažniausiai tai yra tik veiksmai, o ne pasiekti rezultatai ar įgyvendinti projektai – bendruomenių lankymas, pateikti pasiūlymai įstatymų projektams, dalyvavimas komitetuose ir pan. O kur įgyvendinti darbai? Galima pasižvalgyti po Seimo narių svetaines ir pamatysite, kad nieko panašaus ten nėra...
Užduokite paprastą klausimą – jei jūs dirbate pas verslininką, ar jis laikytų Jus 4 metus, jei jūs nepasiekiate jokių konkrečių pasiekimų ar rezultatų, o tik procesus, veiksmus, kurie niekur neveda?... Na, jei darbdavys geraširdis, gal ilgiausiai metus ir laikytų darbo vietoje vis suteikdamas šansą, gal pasitaisysite ir ką nors nuveiksit verslo labui... Bet dažniausiu atveju – verslui reikia pajamų, reikia pinigų, kad mokėtų Jums atlyginimus ir jei tik užimate tuščiai vietą žmogaus, kuris gali parodyti kur kas geresnius rezultatus, jūs busite greitai atleistas ir pakeistas kitu, kuris nori ir moka dirbti...
O kas toliau vyksta Seime su mūsų darbuotojais? Nepateikia jie ataskaitų, neparodo jokių naudingų mums rezultatų, nesudaro galimybių mokesčių mokėtojams uždirbti daugiau pinigų, kad galėtume mokėti jų pačių atlyginimus ir ką?... Ir nieko – sėkmingai, nekyla rankos rašyti dirba, tad sėdi tik kainuodami didelius, vidutiniškai 6-7 tūkst. atlyginimus, mums ant pečių...
Įdomumai ir sujudimas prasideda tik paskutiniais kadencijos metais – tuomet prasideda konkurencija, niekas nenori prarasti savo darbdavių pasitikėjimo ir pradeda regzti įvairiausias intrigas, apkalbas ir kitaip visaip šmeižti savo kolegas, kad tik jam pačiam pavyktų iškovoti darbo vietą dar 4 metams.
Čia jau, matyt, visuomenės problema, ar jie stebėjo savo išrinktuosius, ar prašė pateikti ataskaitas, kas nuveikta jų labui, ar labiau susidomėjo paskutinių metų intrigomis.
Bet prasideda dar vienas unikalus dalykas po rinkimų. Privačiame sektoriuje, jei darbuotojas priimamas terminuotai darbo sutarčiai, jis puikiai žino, kad jokių išeitinių išmokų negaus ir planuojasi savo santaupas bei išlaidas, kol susiras kitą darbą, ar ieškosi jo iš anksto, nes taip reglamentuoja Lietuvos įstatymai, kad po terminuotos sutarties išmokos nemokamos. O kaip gi stebuklingai nutinka Seime? 4 metus pagal terminuota sutartį dirbantys Seimo nariai gauna išeitines išmokas! Ir kurios siekia nuo 14 iki 41 tūkst. litų...
Ar visuomenė, Seimo narių darbdaviai, žino, kad jie už blogai atliktus darbus, savo neefektyviems darbuotojams, kurių neberenka antrai kadencijai, dar išmoka tokias išmokas?... Šiemet po Seimo rinkimų išmokoms gali prireikti 5-6 mln. litų (viešai skelbta DELFI).
Ir po 4 metų - trukt už vadžių – vėl iš pradžių... Brangiai kainuojančios darbuotojų atrankos, didžiuliai atlyginimai, jokių ataskaitų, užduotys (pačių išsikeltos!) neįgyvendintos, rezultatų nėra, mokamos didžiulės išeitinės kompensacijos...
Pasakykit, koks protingas darbdavys taip elgtųsi? Na, brangiai kainuojančios darbuotojų atrankos, kad atsirinktų geriausius, dar pateisinamos. Bet mokėti 6-7 tūkst. litų atlyginimą ir nereikalauti jokių rezultatų? Jokių nuveiktų darbų ataskaitų? Ir laikyti tokius darbuotojus 4 metus? Ir dar po to išmokėti tokio dydžio išeitinę kompensaciją? Panašu, kad mes visi, valdžios darbdaviai, esame truputį kvanktelėję... Arba mums nerūpi, o taip pat gal ir neturi priemonių ir įrankių, kaip išsireikalauti rezultatyvumo iš savo išrinktų darbuotojų...
Išvada paprasta – bet kokiame privačiame versle darbuotojas turi atnešti naudą įmonei ir kurti pridėtinę vertę, kuri matuojama įmonės augimu, plėtra, pajamomis ir pelnu.
O kaip čia gaunasi, kad valstybės biudžete vis didėja skolos, vis neužtenka lėšų, vis skolinamės iš užsienio fondų, mūsų darbuotojai (Seimo nariai) reikalauja, kad mokėtume vis didesnius mokesčius jiems patiems išlaikyti. Kokią pridėtinę vertę jie sukuria mums? Juk valstybė ir yra jos piliečiai.
Pabandykit nieko neveikti savo darbe bent mėnesį ir dar paskui nueikite pas darbdavį paprašyti padidinti atlyginimą. Įdomu, ar jisai paglostytų Jus, pakeltų atlyginimą ir leistų nieko neveikti dar kokius 4 metus.
Tad kam iš tikrųjų dirba valdžia?
Ir negalvokite, kad čia rašo viskuo nepatenkintas ir besiskundžiantis pilietis. Ne, tiesiog labai įdomu stebėti šią graudžiai juokingą situaciją ir kyla mintys, kokius įrankius mes, visuomenė, galime sukurti, kad galėtume reikalauti atskaitomybės ir rezultatų iš savo darbuotojų – Seimo narių ir kitų valdžios atstovų...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!