Tikrovėje visi iš prigimties esame geri, visi siekiame gerovės pasaulyje. O pasaulis materialus. Jis suteikia mums materialias priemones gerovės link. Ir kas tada? Diskomfortas. Mokantys išnaudoti pasaulio teikiamas priemones gyvena sotūs, šiltai aprengti. Trūksta tik laimės. O laimės kur ieškoti? Gal jos net nereikia ieškoti? Reikia tik mokėti ją pasiimti. Bent dalelę jos matome kiekvieną dieną. Matom, bet nepamatom. Einam ir praeinam.
Žinoma, laimė nėra tokia paprasta, kad būtų galima imti ir pasakyti: „darykite taip ir taip ir jūs būsit laimingi“. Ne, juk net neįdomu būtų. Žavesio neliktų. Bet faktas, kad pastebint gamtos grožio, jos reiškinių unikalumo ir apskritai bandant pažinti žmogų, pasaulis kiekvieną dieną tampa ryškesnis . Tada laimė ir yra ryškus pasaulis. Kai elementarios situacijos nebeatrodo keblios, nes puikiai žinai sprendimą, kai neprisiimi sau atsakomybės vertinti gėrį ir blogį, o tiesiog esi harmonijoje visų pirma pats su savimi, o iš to - ir su aplinka.
Drambliuko svajonė? Ne, nemanau. Tai visiškai realu ir pasiekiama. Lengviau ar sunkiau - priklauso nuo tikslų ir motyvų. Bet išties, nenuginčijama tiesa ta, kad visi kažką jaučiame. Tuos pojūčius tereikia lavinti, kad galėtume jais besąlygiškai pasitikėti ir jų padedami jaustis laimingais. Kaip? Stebėjimas, tik stebėjimas ir nuolatinis žavėjimasis čia gali pagelbėti.
Kas yra stebėjimas? Na pavyzdžiui, stovite prie namų durų, ketinate išeiti į lauką, bet nujaučiate, kad lis lietus. Gerai įsiklausykite į savo nuojautą. Kas vyksta jūsų galvoje, kas, galų gale, vyksta su jūsų kūnu? Pasiimkite skėtį. Jei išties jums išėjus iš namų ėmė lyti lietus, puiku, turėkite omeny, kad nuojauta jūsų neapgauna. Jei lietus nelijo ir jums teko visą popietę tampytis skėtį, tuomet prisiminkite pojūčius, kuriuos stebėjote prieš išeidami iš namų ir „bandykite dar kartą“.
O kas yra žavėjimasis? Tai pozityvus požiūris. Atsisakykite niurzgėjimų, pasipiktinimo ir paskalų, tai tik atitolins jus nuo laimės, o alternatyva šiems, rodos, į kraują įaugusiems „pomėgiams“ yra žavėjimasis. Matykite tai, kas yra teigiama, ir žavėkitės tuo. Praktiškai žiūrint, venkite savo kalboje žodžių su priešdėliu „ne“. Pavyzdžiui, jei nenorite būt nelaimingas, tai sakykite, kad norite būti laimingas. Sutikę gatvėje labai nemielą žmogų, nepradėkite niurzgėti, kad jis blogas, neišauklėtas ar dar koks nors jums nepriimtinas, bet geriau suformuluokite mintį teigiamai, pavyzdžiui, „kaip žavu, kad aš esu kitoks, aš esu tvarkingas, gražus ir malonus“.
Ir kas tada? Ir tada jumyse nebeliks vietos negatyvui, tada į save priimsite laimę. Žinoma, tai tik subjektyvi mano patirtis ir apmąstymai, tik paprasti patarimai, kurie gimė krentant ir stojantis, verkiant ir juokiantis. Galbūt šitą mano rašinį kritikuosit, peiksit ir išjuoksit, bet galit pamėgint išnaudot jį naujai praktikai, naujam pozityvumui.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!