Atrodo neįmanoma, kol neįvyko. Gana netikėtą pergalę rinkimuose šventė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tačiau žvelgiant atgal, galima pastebėti nemažai akivaizdžių priežasčių, kodėl toks rezultatas yra dėsningas.
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Šioje analizėje pateikiu keletą trumpų įžvalgų, kodėl LVŽS šventė pergalę, kodėl turime gerbti jai suteiktą mandatą, kas turėtų sudaryti valdančiąją koaliciją bei kokie iššūkiai laukia LVŽS ir sisteminių partijų.

Akivaizdus mandatas

Mąstant blaiviai, socialiniuose tinkluose nesiliejanti nepamatuota kritika LVŽS atžvilgiu yra daugiau pralaimėjimo kartėlis nei realus argumentuotinas susirūpinimas, kuris buvo į valdžią atėjus keturių partijų skandalų lydėtai koalicijai 2012-aisiais.

Taip, Ramūnas Karbauskis palaikė įvairius euroatlantinės integracijos lėtinimo (neskubėjimo) procesus, tačiau jo partijoje jėgą sudarys ir kitos asmenybės (kai kurios ko gero dar net neiškilo). Taip, daug išrinktųjų vis dar nėra visuomenei žinomi, tačiau juk už tai ir balsavome – labai norėjome pokyčių.

Būtų neteisinga kitų partijų rinkėjams nesuteikti naujai valdančiajai daugumai pasitikėjimo kredito bent metams – ir tada vertinti rezultatus, turint omenyje kokio didelio palaikymo jie sulaukė, kokios kompetencijos asmenis jie žada pasikviesti ir pan. Šaliai nenaudinga, jei žmonės partijas vertins vien tik pagal etiketes, nevertins realių jų darbų ir bus automatiškai prieš juos nusistatę.

Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų pamiršti oponuoti ir reikalauti aukščiausių standartų visomis prasmėmis, o po to pirštais badyti į korupciją, nekompetenciją ar kitus kluptelėjimus.

Paprasta koalicijos formulė

Dėl geresnės situacijos valstybėje ir ilgalaikės partijos perspektyvų, Tėvynės Sąjunga (TS-LKD) turėtų sutikti tapti mažuoju koalicijos partneriu be liberalų – ar bent deklaruoti tvirtą paramą mažumos vyriausybei.

Kokios yra realios – ne emocinės – priežastys, kodėl TS-LKD turėtų to nedaryti? Programos – gana panašios, retorika apie profesionalius atstovus vyriausybėje – atitinka, o lyderiai jau seniau deklaravo galimybę sudaryti koaliciją.

Rinkėjai parodė tvirtą nuomonę ir būtų pavojinga ją ignoruoti. Priežastys, kodėl TS-LKD galėtų nedalyvauti, galbūt yra emocinės (dėl Ramūno Karbauskio retorikos) ir partinės (neaišku, ko galima tikėtis iš darbo tokioje vyriausybėje). Liberalų dalyvavimo argumentas nėra tvirtas. Kai kurie radikalesni R. Karbauskio siūlymai, manau, taip pat nebus įgyvendinti, nes juos blokuos S. Skvernelio blokas ir koalicijos partneriai.

Žinoma, koalicijos atveju vyriausybės laimėjimų laurus imtų LVŽS, o problemas dažnai tektų prisiimti abiem partijoms. Bet TS-LKD tai būtų mažesnė blogybė.

TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratams – LSDP – nesutikus sudaryti koalicijos, taip spaudžiant rinkimų nugalėtojus, rinkėjų požiūris į sistemines partijas tikrai nepagerės. Naujų rinkimų atveju, sumažėjusį pasitikėjimą jomis pasidalintų kitos partijos – LVŽS, Liberalų Sąjūdis (LRLS), Antikorupcinė Koalicija (AK), Tvarka ir Teisingumas (TT) ir Darbo Partija (DP). TS-LKD stipriųjų dešiniųjų sparnas taip pat galėtų kelti problemų.

LVŽS lyderiaujant, jiems teks atlaikyti daug iššūkių, o TS-LKD visuomet turės manevro laisvę atsitraukti, LVŽS iškilus pakankamai rimtų problemų.

Svarbiausia, kad TS-LKD gaus galimybę įgyvendinti bent dalį savo programos ir atstovauti savo rinkėjams.

Unikalios politinės pažiūros

Nors TS-LKD lyg ir mėgino aktyvuoti savo empatiškąją politiką, jų nuoširdumu rinkėjai abejojo (vienas prasčiausių antrųjų rinkėjų pasirinkimų). Tuo pačiu jie atsitraukė toliau nuo savo dešiniųjų vertybių apeliuodami į jaunesnius rinkėjus. LSDP, atrodo, visiškai sumušė savo rinkėjų pasitikėjimą Darbo Kodekso pakeitimais, o skandalus bandė ignoruoti sekdami savo apklausų palaikymo procentus.

LVŽS parodė, kad iki šiol nebuvo (bent rinkėjų požiūriu) tikros skandaluose nesimurkdančios, kompetentingos stiprią kairiąją ekonomikoje ir dešinę socialiniuose santykiuose deklaruojančios partijos.

Sisteminių partijų priešiškumas ir skandalai

Lyg kino filmuose ar sporto varžybose, Lietuvos rinkėjai palaiko partijas, kurios lyg ir turėtų būti „autsaideriai“, yra prieš esamą sistemą bei susilaukia priešiškumo. Šiuose rinkimuose (be LVŽS) tai, žinoma, buvo ir antikorupcinė koalicija, anksčiau tai buvo „Drąsos kelias“, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas ir t.t.

Šiuo atveju bet kokia kritika LVŽS atžvilgiu yra matoma kaip sistemos puolimas ir jų palaikymas gali tik stiprėti.

LSDP neatodairiškas požiūris į krečiančius skandalus bei DP/TT dalyvavimas vyriausybėje dėjo didelį smūgį ir rinkėjai pasirinko alternatyvą.

TS-LKD požiūris

Viena priežasčių, kodėl šie rinkėjai atrado LVŽS (ir iš dalies LRLS), o ne TS-LKD yra ta, kad Gabrielius Landsbergis nespėjo pakeisti, mano akimis, įsigaliojusio nejautraus ir arogantiško (ne saviems) partijos įvaizdžio. Tam tikra retorika apie problemas šiuo klausimu buvo girdima, tačiau vėliau primiršta. Ankstyva kalba apie postus, lyderystę, darbus, retorika apie kolūkius nepadėjo.

Kol tai nepasikeis, TS-LKD bus sunku pasiekti daug daugiau, nei dabar – ypač vienmandatėse apygardose – ir visuomet reikės tikėtis palankių kitų partijų rezultatų norint lyderiauti.

Tai – vis dar neišnaudotas didžiulis potencialas, turint omenyje, kad partija, kurioje, mano manymu, puikius socialinius darbus daro Tadas Langaitis ar Mykolas Majauskas, vis dar kenčia dėl savo žodžių ir veiksmų prieš 20 metų.

Eligijus Masiulis

Paskolos (ar kyšio) skandalas visiškai sugriovė LRLS reitingus ir pasitikėjimą jais.

Labai įmanoma, kad jei to nebūtų įvykę, pagrindinė kova dėl pergalės būtų vykusi tarp LRLS ir LVŽS, o maksimalus surinktas mandatų skaičius buvęs daug mažesnis. Sisteminės partijos tuomet būtų užėmusios trečiąją ir ketvirtąją vietas, o labiausiai tikėtina koalicija būtų buvusi TS-LKD ir LRLS.

Tai ženklas ateities politikams, kad skaidrumas tam tikram rinkėjui yra didžiulė vertybė.

Apklausos

Visai neseniai net nebuvo galima pagalvoti apie kitokį variantą nei visiškas LSDP dominavimas. Ilgą laiką apklausose virš 25 proc. palaikymą rinkę socialdemokratai rinkimus baigė tolimoje trečioje vietos ir vos aplenkė liberalus.

Tiek LVŽS, tiek TS-LKD stipriai šovė į viršų, o apklausų rezultatus jau spėta pamiršti. Kadangi rinkimų rezultatai nuo apklausų skiriasi ne pirmą kartą, vertėtų apgalvoti, kodėl jos ne visai veikia. Taip pat – kaip teisingiau įtraukti situaciją vienmandatėse. Ko gero, jei jos būtų rodžiusios realų rezultatą, būtume matę visiškai kitokį LSDP elgesį paskutiniaisiais kadencijos metais.

LVŽS iššūkiai: žmonės ir darbai

Asmenybės

Socialiniuose tinkluose jau sklinda Sauliaus Skvernelio nuotrauka su buteliu. Tai, ko gero, tik pirmas iš daugelio iššūkių su kuriais teks susidurti šiai partijai.

Jau dabar aišku, kad tarp tiek daug mandatų į Seimą gali patekti, ko gero, ir nelabai patikimų asmenybių. Priešrinkiminė Žygimanto Zabietos analizė feisbuke parodė ne vieną asmenį, kuris yra abejotinų (gal kai kurių akimis net pavojingų) pažiūrų. Natūralu, kad esant tokiam narių kiekiui ilgainiui gali iškilti ir korupcijos, ir kitų skandalų klausimas.

Kaip LVŽS lyderiai reaguos į tokius asmenis? Jie sau gali leisti aukoti ne vieną mandatą (mesdami iš partijos) ir išlaikyti valdžią – TS-LKD susikompromitavusių asmenų pas save priimti negalės. Jei to nepadarys, tuomet atsivers kritikos vartai visai partijai ir jos lyderiams – tiek iš oponentų, tiek objektyviojoje žiniasklaidoje, tiek iš Prezidentės.

Ramūnas Karbauskis

Akivaizdu, kad laisvai retoriką naudojantis LVŽS lyderis turi tam tikrų savybių, dėl kurių gali kilti skandalų. Įtemptose situacijose laisvas kalbėjimas apie populiaresnius už jį politikus – Prezidentę, Saulių Skvernelį ar Algirdą Butkevičių – gali greitai nuomonę apie jį pakeisti iš „veržlaus“ į „arogantišką“.

Kol kas nelabai aišku, kokią rolę valstybės valdyme mato jis pats, kadangi nesiruošia eiti į ministrus ar pirmininkus. Mane neramina tai, kad jo siūlomas naujas ministras pirmininkas Bronius Ropė , mano galva, kur kas silpnesnis nei S. Skvernelis bei atrodo labiau nuo R. Karbauskio priklausoma asmenybė. Tai gali kelti klausimų dėl R. Karbauskio atsakomybės bei jo rolės, nematomos plika akimi.

Kalbos apie jo įmonių priklausomybę nuo Rusijos verslų bei kvestionuotina istorija lėtinant Lietuvos euroatlantinę integraciją taip pat privers jį būti po padidinamuoju stiklu – tiek saugumo tarnybų, tiek žiniasklaidos, tiek kitų partijų. Vienas skandalas ar straipsnis, verčiantis tvirtai abejoti jo nuomone Lietuvos integracijos į Vakarus klausimais gali suduoti jo smūgį būsimajai koalicijai, santykiams su Prezidente bei S. Skverneliu.

Jei R. Karbauskis rimtai ruošiasi konkuruoti dėl Prezidento rinkimų ir nori įtikinti TS-LKD ir LRLS rinkėjus, jam teks į šiuos klausimus tvirtai atsakyti konkrečiais darbais.

Valstybės valdymas

Mano manymu, prasčiau už praėjusią vyriausybę turbūt pasirodyti būtų labai sunku – už ją geriau būtų net tai, jei ministrų kabinetas būtų surinktas darbo vietas pareklamavus interneto darbo skelbimų tinklapiuose.

Tačiau daug idėjų ir reformų galvoje turintys LVŽS gali tekti atsitrenkti į pažadų realybę. Įvairūs siekiai, tokie kaip krepšelių naikinimas, kainuos didelius pinigus ir juos reikės kažkur rasti. Jei tai bus daroma kitų žmonių sąskaita (pvz. valstybės tarnautojų ar verslų), susilauks tvirtos opozicijos iš jų (protesto akcijų ir kt.). Primintina, kad ES reguliacijos riboja biudžeto deficitą, todėl vien tik daugiau skolintis nepavyks.

Kitos radikalios idėjos (valstybinių parduotuvių) taip pat gali visiškai nepasisekti. Žinome mūsų viešųjų įmonių efektyvumą ir dar nelabai aišku kaip ir kodėl jis padidės. Dėl to galime sulaukti tiek įvairių pirkimų skandalų, tiek bylų ES teismuose – dėl valstybės dotacijų (jei įmonės bus nepelningos) ir konkurencijos ribojimo (alkoholio ribojimo rinkoje).

Vis dėlto, šie iššūkiai tuo pačiu yra ir galimybės. Idėjoms pasisekus galima tikėtis rinkėjų palaikymo ir kituose rinkimuose.

Grėsmė LSDP ir TSLKD

LSDP: pirmininkas ir išnykimo grėsmė

LSDP atsidūrė labai pavojingoje situacijoje. Šioje partijoje atsinaujinimas, atrodo, net neprasidėjo, o rinkimuose į Seimą pateko dauguma senbuvių, kuriems rinkėjai šiaip pasakė gana griežtą „ne“. Tuo tarpu LVŽS retorika gali būti gana patraukli LSDP rinkėjams ir jei rezultatai bus, socdemams susigrąžinti balsus bus sunku.

Sunku pasakyti, ar partija, kuri savo pagrindinę jaunąją žvaigždę Gintautą Palucką išreitingavo 41-uoju numeriu ras stiprybės jį (ar kitą perspektyvų jauną partietį) paskirti jos pirmininku. Labiau tikėtina, jog pamatysime dar vieną bandymą paskirti vieną partijos senbuvių, pavyzdžiui, Algirdą Sysą – iki kitų nesėkmingų rinkimų.

Net vienam iš naujosios kartos kandidatų tapus pirmininku, laukia ilgas ir sunkus darbas prisivilioti jaunus ir perspektyvius politikus bei juo labiau rasti jiems vietos sąrašo viršūnėse.

TS ir LKD santykiai

Gabrielius Landsbergis daug kalbėjo apie nesusikalbėjimą tarp LVŽS lyderių, lyg rodydamas pirštu į įvairių nuomonių ir bendros idėjos neturinčių kandidatų kratinį, tačiau tokį stiprų mandatą gavus LVŽS, jų skilimo galimybė ženkliai sumažėjo. TS-LKD – atvirkščiai, padidėjo.

LVŽS sėkmė parodė, kad šeimos santykiuose deklaruojamos dešiniosios vertybės nėra svetimos Lietuvos rinkėjams. Tuo pat metu, krikdemiškųjų pažiūrų politikai (I. Degutienė, L. Kasčiūnas ir kt.) šiuo metu lyg ir nustumti į antrą planą. Partijai vis labiau liberalėjant, nepanašu, jog ilgalaikė TS-LKD trajektorija yra atitinkanti krikdemų interesus.

LVŽS deklaruotos dešiniosios vertybės socialiniuose santykiuose gali būti labai patrauklios šiems dešiniesiems. Taip pat reikia nepamiršti, kad, anot Ramūno Karbauskio, nepavykus susitarti dėl koalicijos, jie kreipsis į atskirus frakcijos narius.

Įvykus tokiam skilimui, iš to likusioms partijoms konkuruoti būtų sudėtinga. TS susidurtų su identiteto krize ir prasidėtų kova dėl liberalių rinkėjų su LRLS. Tuo tarpu LKD ko gero pritrauktų tik siaurą pačios stipriausios dešinės palaikytojų ratą, likusį nuo LVŽS rinkėjų.

Kas mūsų laukia?

Laukia labai įdomūs pokyčių kupini ketveri metai Lietuvos istorijoje. LVŽS pergalė yra dėsningas rezultatas, kuris įvyko dėl keleto tinkamai susiklosčiusių priežasčių, tačiau šiuo metu keliantis dar daugiau klausimų. Mano galva, yra tik vienas logiškas koalicijos variantas – LVŽS ir TS-LKD, bet galime abejoti, ar jis įvyks.

Nors jauniausio premjero ES, ko gero, neturėsime, vis dar laikausi anksčiau feisbuke išreikštos nuomonės, jog ši vyriausybė gali visiškai pakeisti ateities rinkėjų lūkesčius, pakelti visų partijų standartus ir laimėti sisteminių partijų rinkėjus ateityje. Tačiau LVŽS bus būtina tinkamai tvarkytis su iškylančiais iššūkiais ir vengti įvairių skandalų, galinčių kilti dėl asmenybių bei sunkumų įgyvendinant savo programą.

Tuo tarpu sisteminės partijos gyvena dar svarbesniu metu ir joms reikia teisingai reaguoti į rinkėjus siunčiamus signalus bei mažinti susiskaldymo riziką viduje.

Į daugelį klausimų, kaip minėjo Prezidentė, atsakys tik laikas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Užkliuvo profesoriaus Lazutkos mintys: vargu, ar pavyks visiems civilizuotai susikalbėti (1)

Esu Edvinas iš Vilniaus. Permečiau akimis profesoriaus Lazutkos komentarą apie pensijų reformą...

Aplankė Palangoje dirbančias drauges – pasibaisėjo gyvenimo sąlygomis (36)

DELFI tekstas apie vis darbuotojų nerandančius pajūrio verslininkus sukrėtė DELFI skaitytojus...

Specialistės komentaras: Meghan Markle makiažas – kuo jis ypatingas? (15)

Sveiki, Mieli skaitytojai, bei grožio ir estetikos puoselėtojai! Neseniai prabėgo labai garsus...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (88)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....

Vaikui į darželį – nuo rugsėjo mėnesio: nejaugi 100 eurų kompensaciją nutrauks dabar? (10)

Į DELFI redakciją kreipėsi mažamečio mama, kuri tikino, kad jai turi būti nuo gegužės...

Top naujienos

Atmosfera tarp politinės korupcijos tyrėjų kaista: pasipylė abipusiai kaltinimai (2)

Neleistinų politikų ir verslo santykių tyrimui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete...

Šimašiaus ultimatumas Skverneliui: arba pritariat, arba nacionalinio stadiono nebus (34)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad per porą savaičių negavus Vyriausybės pritarimo,...

Iš JAV – mįslingas įspėjimas europiečiams suglumino saugumo specialistus (61)

Prieš kelias dienas JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pasakė: „Šiandien Irano...

Lietuvos specialiosios tarnybos mokėsi dorotis su iš Rusijos atvykusiais futbolo chuliganais (18)

Trečiadienį pasieniečiai Kenos užkardoje organizavo taktines pratybas. Jų metu iš tranzitinio...

Įspėja ne vietoje plaunančius automobilius: norintys sutaupyti mokės baudas (100)

Daugiabučių gyventojai, nenorintys skirti daug lėšų automobilio plovimui, dažnai nepaiso...

Nealkoholinis alus – sveikiau už sultis? (1)

Šalia gausybės įvairių gaiviųjų gėrimų staiga į populiariųjų viršų iššovęs...

Ekspertė: CV be darbo patirties siunčia tėvų išlaikytiniai (11)

Vadovavimo ir lyderystės ekspertė Alisa Minionaitė sako, kad darbdaviai, gavę kandidato,...

Kolekciją tik drąsioms pristačiusi Airida Skrickienė: aš kuriu atominėms moterims

Dizainerė Airida Skrickienė nekuria neutralių ir neįdomių rūbų. Ji siuva drąsiems ir...

Kaimą prie Raseinių nusiaubė kruša (29)

Netoli Raseinių esantį Sujainių miestelių šį rytą nusiaubė stichinė nelaimė – kruša ir...

Jurgis Didžiulis apie projektą „Tamsoje“: abejojantys, ar reikalingas toks televizijos eksperimentas, patys turi negalią (2)

Žymūs šalies visuomenės veikėjai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės atstovai...