Žinoma, visuomeninė veikla tikrai neapsiriboja vien nuomonės išsakymu, ji apima labai platų aspektą nuo pagalbos artimui iki dalyvavimo politikoje. Tad kokios yra jaunimo galimybės įsitraukti į šią veiklą ir kodėl kai kurie nepasinaudoja tokiomis progomis?
Reikia pripažinti, kad dalyvavimas renginiuose yra vienas iš įdomiausių laisvalaikio leidimo būdų. Kiekviename mieste dažnai yra organizuojami įvairūs koncertai, pristatymai ir kiti renginiai - nepriklausomai nuo gyventojų skaičius (tiesa, didmiesčiai šiuo atveju yra žymiai pranašesni).
Vieną kartą į renginį pavyksta pritraukti daugiau jaunų žmonių, kitą kartą, deja, susirenka vos keletas. Kokia yra šio jaunimo aktyvumo svyravimo priežastis? Įtakos tam neretai turi nepalankios aplinkybės - laikas, vieta, oras ir kt. Antras veiksnys, lemiantis žmonių gausą renginyje yra jo reklama bei jos pateikimo būdai, nes, pripažinkime, patraukli reklama sudomina kiekvieną, nepriklausomai nuo jo amžiaus.
Taip pat jokiu būdu negalime pamiršti ir renginio temos, jos aktualumo visuomenei. Puikus pavyzdys - Skuode vykstantys koncertai, kuriuose pasirodo jaunimo muzikinės ir šokio grupės - tai pritraukia didelį žmonių dėmesį. Deja, to paties negalima pasakyti apie neseniai, prieš kelis mėnesius, vykusį žemaitišką poezijos vakarą, kuriame savo kūrybą pristatė keli miestelio gyventojai. Nemažai daliai jaunimo tai nebeaktualu, nes su pilietiškumu susiję renginiai, šventės – daugiau ne pramoga, o susikaupimo, ramybės bei susimąstymo reikalaujančios iškilmės.
Vienas geriausių būdų įtraukti jaunus žmones į visuomenišką veiklą yra nevyriausybinės jaunimo organizacijos. Jos nesiekia pelno, tad nereikalauja mokesčio už dalyvavimą jų veikloje, kas šiais laikais labai pravartu, norint aktyviai veikti, neišleidžiant didelių pinigų. Jaunimo organizacijos skatina įsitraukti į jų veiklą, kurioje kiekvienas atranda ką nors įdomaus sau, taip pat jos lavina organizacinius, tarpusavio bendravimo bei kūrybiškumo įgūdžius, kurie tikrai pravers jaunam žmogui ateityje.
Įvairios jaunimo organizacijos tampa vis populiaresnės, tačiau vis dar nedaugelis drįsta aktyviau įsitraukti į jų veiklą. Vieniems trūksta paskatinimo, noro, o kiti laiko šią veiklą prasmės neturinčiu reikalu. Neretas jaunuolis į kvietimą prisijungti prie tam tikros jaunimo organizacijos atsako, kad neturi tam laiko. Norint įtraukti jauną žmogų į organizaciją, verta paminėti jos privalumus, teikiamą naudą ateityje, ir pabrėžti, kad tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet vienu metu ir neįkainojama patirtis.
Jaunimo visuomeniškumas taip pat neatsiejamas nuo ryšių su politika. Vienas iš dalyvavimo joje būdų yra balsavimas į jau nenumaldomai artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Deja, vis mažiau ir mažiau žmonių pasinaudoja šia galimybe išreikšti savo nuomonę, nes pasak jų, jie tiesiog nežino už kokį kandidatą ar partiją reikia balsuoti ar dar blogiau, vadovaujasi nuomone, kad „vienas balsas nieko negali pakeisti, tad kam be reikalo gadinti biuletenį“.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2011 metais gyveno 200179 18–21 amžiaus žmonių. Įsivaizduokime situaciją, jei daugelis neateina balsuoti vien dėl to, jog pasiduoda tokiai susidariusiai nuomonei. Reikia skatinti jaunus žmones domėtis savo miestų ir rajonų bei valstybės politine veikla, nes kas kitas, jei ne jie užims postus ir darbo vietas ateityje.
Jauno žmogaus visuomeninė veikla daugiausiai priklauso nuo jo paties noro įsitraukti į ją. Vieni neriasi per galvą bandydami visur suspėti, sudalyvauti, padaryti kuo daugiau, kiti tiesiog plaukia pasroviui, laukdami tinkamos progos.
Kartais, norint pritraukti jaunimą, užtenka tik jį paskatinti ir sudominti. Svarbu neleisti jaunam žmogui nusivilti ta veikla, kurios jis ėmėsi, o organizacijų vadovai neturėtų pamiršti rodyti pavyzdį. Visuomet reikia prisiminti, jog visuomeninė veikla turi teigiamos įtakos ne vien visuomenei kaip visumai, bet ir kiekvieno žmogaus pasaulėžiūros ugdymui.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!