Kiekvienas emigrantas gyvena tiktai jam skirtą gyvenimą, kurį susikuria emigracijoje. „Aš nenoriu“ čia nėra. Jei nenori, grišk namo. Čia yra – „reikia“. Tai žinant, labai paprasta emigracijoje gyventi. Ilgą laiką vis neradau tikslaus atsakymo, kodėl išvykau? Tik po poros metų tikslus atsakymas atsirado savaime.
Lietuvoje rankomis pinigų neuždirbsi. Net būdamas geras stalius, elektrikas, kitaip sakant, paklausus darbininkas. Užsidirbti gal ir galima, bet tik nemokant mokesčių. Tą tikrai žinau. O čia taip viskas puikiai sutvarkyta, kad neįmanoma būtų jų nemokėti.
Ir tikrai ne piniguose esmė, o pačiame gyvenimo būde. Ilgai reikia pragyventi, kad pradėtum jaustis kaip namie. Tas jausmas ateina kažkur po penkerių – šešerių metų. Išvykau iš Lietuvos prieš dvyliką metų. Kas per tiek laiko emigacijoje įvyko? Pateiksiu savo pavyzdį ir sausą statistiką.
Dvyliką metų dirbu toje pačioje didelėje kompanijoje. Esu medienos specialistas, kuris kartą per metus privalo būti atestuotas. Toliau – sausi faktai. Per tuos metus pakeičiau šešis nuomuojamus namus. Dabar jau gyvenu nuosavame būste. Kaip ir lemta emigrantui – šeima iširo, bet abu sūnūs jau yra baigę aukštąsias mokyklas. Vyriausiasis sūnus dar baigęs policijos rezervo akademiją ir tai retas atvejis emigrantui.
Kadangi persikėlėme iš sostinės į provinciją, į darbą tenka važinėti šimtą kilometrų per dieną. Gyvenimas privertė įsigyti naują automobilį iš salono.
Grįžti ar negrižti į Lietuvą? Jei atvirai, neturiu laiko tokioms mintims, esu čia, nes taip reikia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galbūt ir jūs dabar, gyvendami užsienyje, dėliojate visus „už“ ir „prieš“ argumentus dėl grįžimo į Lietuvą ir norėtumėte pasidalinti savo patirtimi? O gal kaip tik galvojate apie emigraciją? Jei taip, laukiame jūsų laiškų el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.