aA
„Bet juk aš visada taip dirbau!“. Šiuos žodžius išgirdau vienoje mokytojams skirtoje konferencijoje. Pranešimą skaičiusio lektoriaus nuomone, tai yra baisiausi žodžiai, kuriuos gali ištarti pedagogas. Laikytis aklai įsikibus senų metodikų, „amžinų tiesų“ apie mokymąsi, pasak jo, reiškia trypčioti vietoje. O trypčiojimas vietoje nežada nieko gera.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tikrai, ko vertas mokytojas, kuris tvirtina neva šimtu procentų žinantis, kaip turi atrodyti mokymasis, kaip turi vykti pamoka, kokie turėtų būti mokinio ir mokytojo santykiai? Koks yra mokytojas, kuris tvirtina žinantis, kokius dalykus mokinys privalo žūtbūt išmokti per dvylika metų, praleistų mokykloje? Bet į klausimą, iš kur visa tai žino, jis teatsakytų: „Nes taip visada buvo!“ – nuo neatmenamų laikų, nuo pradžių pradžios.

Naujoje šviesoje ši frazė nušvito pradėjus dalyvauti kūrybiško mokymosi programoje „Kūrybinės partnerystės“. Programoje, kurioje visas dėmesys skiriamas netradiciniam – kūrybiškam – mokymuisi. Viena kertinių „Kūrybinių partnerysčių“ nuostatų yra visiškai priešinga mano minėtiems žodžiams: tik abejojant, eksperimentuojant, nuolat bandant ir iš naujo mokantis galima pasiekti rezultatų. Dar daugiau – tik klysdami ir iš klaidų mokydamiesi galime judėti pirmyn.

Prisijungdama prie projekto, dar kartą supratau ir įsitikinau – mokykla privalo būti visuomenei atvira institucija. Juk joje mokiniai ne tik mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti ar interpretuoti, bet ir ruošiami gyvenimui. Todėl svarbu įsileisti į mokyklas žmonių iš išorės. Programos atveju – kūrybinių sričių profesionalų – režisierių, aktorių, dailininkų, žurnalistų, rašytojų.

Užsiėmimų metu, įtraukdami skirtingus mokymosi dalykus (matematiką, istoriją, chemiją, biologiją, kūno kultūrą), eksperimentuodami, ieškodami ir diskutuodami, šie žmonės sprendžia konkrečias mokyklos problemas. Pavyzdžiui, vienoje klasėje kyla mokinių drausmės problemų, kitoje vaikams trūksta motyvacijos mokytis arba jie patiria sunkumų analizuodami literatūros kūrinius, dar kitoje – nemoka išklausyti arba nedrįsta pamokos metu klausti. Šioms problemoms spręsti kūrėjai ieško kūrybiškų būdų.

Tačiau mokiniai – ne vienintelė „Kūrybinių partnerysčių“ auditorija. Projektas skirtas ir mums, mokytojams. Kartu su kūrėjais ieškome, kaip padaryti pamokas visiems priimtinesnes, kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą. Galiausiai – kūrėjų vedamų seminarų metu mes patys mokomės ir tobulėjame.

Praėjusiais metais kūrybinius seminarus, pavadinimu „Mokytojas – kaip nuolat atsinaujinantis ir kūrybiškas mokymosi proceso variklis“, mūsų mokyklos mokytojams vedė meno istorikė Ernesta Šimkienė.

Seminarai vykdavo kartą per savaitę, o mokinių atostogų metu – per dieną po dvi sesijas. Jei į pirmą užsiėmimą ėjome kiek nepatenkintos, kad po pamokų dar reikia kažkuo papildomai užsiimti, tai vėliau sesijų pradėjome su nekantrumu laukti. Laikas prabėgdavo nepastebimai, greitai pajutome jų naudą. Ėmėme pritaikyti išmoktus naujus mokymosi metodus, ėmėme pačios planuoti integruotas pamokas.

Kūrybinių sesijų metu supratome, kad tik kūrybiškas mokytojas gali ugdyti kūrybišką mokinį. Todėl seminaruose iki smulkmenų aiškinomės, kas yra tas kūrybiškumas, kodėl ir kaip jį reikia ugdyti. Ieškojome tarpdalykinių sąsajų. Pavyzdžiui, kaip lietuvių kalbą jungti su vaizduojamaisiais menais ar kaip mokytis chemijos per judesį.

Kiekvienas užsiėmimas būdavo vis kitoks, vis kitokias užduotis atlikdavome. Vyko gyvas ir naudingas kūrybinis procesas. Pavyzdžiui, vieno seminaro metu atlikome pratimus dėmesiui sutelkti, dar kitą – mokėmės atpažinti savo emocijas, išnaudoti regos, klausos, lytėjimo, uoslės pojūčius. Gerai pamenu seminarus, per kuriuos vyko kūrybinio rašymo dirbtuvės mokytojams.

Projektas padrąsino mokytojus labiau pasitikėti mokiniais, leisti jiems tyrinėti, eksperimentuoti, klysti. Kūrėjų dėka supratome, kad klaidos yra pilnavertė mokymosi dalis. O tyrinėjimo objektų, pasak projekte dalyvaujančių kūrėjų, toli ieškoti nereikia. Ir tvenkinys, ir sodas, ir parkas, ir piliakalnis – viskas šalia.

Pati mokyklos erdvė – tai lyg atverstas geografijos, fizikos, biologijos vadovėlis. Pamenu pamoką žiemą, kai prie mokyklos tvenkinio tyrinėjome gyvenimą po ledu, istorijos pamoką, kai kopėme į piliakalnį, netradicinę geografijos pamoką automobilių stovėjimo aikštelėje.

Nors ir anksčiau su mokytojais supratome, kad reikia keisti inertišką darbą, įnešti į jį lengvumo ir kūrybos, tačiau neatrasdavom būdų, kaip tai padaryti, kaip žengti pirmąjį žingsnį. Laukėme padrąsinimo iš šalies, paskatinimo. Juk ne paslaptis – dauguma pedagogų dažnai jaučiasi įrėminti: patikrinimų, vertinimų, ugdymo programų.

O šis projektas, iš išorės atėję kūrėjai įnešė laisvės dvasią. Jie yra nesuvaržyti, į daugelį dalykų žiūri paprasčiau, nesureikšmina nesėkmių. Atvirkščiai, akcentuoja, kad klaidos yra svarbus kelias į sėkmę. Dirbdami su kūrėjais išmokome kūrybinę veiklą suvokti ne kaip tikslą, galutinį rezultatą, bet kaip kelią.

Kelią, kuriame mokytojas privalo judėti pirmyn, koja kojon su gyvenimu, su naujovėmis, nes kiekvienas sustojimas – tai žingsnis atgal. O žengimas atgal, kaip ir trypčiojimas vietoje, nieko gera nežada.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klasės draugės replika paliko skaudžią žymę visam gyvenimui (37)

Aš niekada nenorėjau būti plona. Niekada nemaniau, kad ir stora esu. Gyvenau savo laimingą...

Filologė kreipiasi į visuomenę: ar užduotumėte tokį klausimą fizikui? (101)

Kaip manote, ar žmogus, studijavęs fiziką, pasisakęs apie savo įgytą specialybę kada nors...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (214)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...

Atsakymas gurmanui Užkalniui: kodėl aš toliau valgysiu sumuštinius su šlapianke (20)

Skaitau, stebiuosi, nesuprantu. Tokio dergimo, tokios neapykantos nesuprantu. Jei nevartoju...

Man 30-imt ir aš niekada neištekėsiu: sunkų sprendimą teko priimti dar paauglystėje (62)

Šiandien, kaip įprastai, perverčiau internetinius portalus. Ką gi, daugiau nei pusė antraščių...

Top naujienos

Kaip atrodytų branduolinis karas tarp Rusijos ir NATO: mokslininkai įvardijo šiurpias pasekmes  (34 milijonai aukų per pirmąsias 5 karo valandas) (95)

Lietuvos pašonėje tarp Rusijos ir NATO kyla konfliktas, Kremlius panaudoja branduolinį ginklą –...

Užkalnis rado restoraną, kuris drįsta tiesiog gaminti maistą (91)

Nežinau kaip jums, o man kartais būna nusibodę restoranai, kavinės, užeigos, sriubos studijos,...

Savo kūnu prekiaujantys vyrai narkotikus leidžiasi miesto centre: išleidžiamų sumų skaičiai – bauginantys (91)

„Kodėl jums nepasilikus dar šiek tiek ilgiau su mumis ir nesuvalgius „Chili con carne“; turime...

Mažas taškelis ant kūno – tik katastrofos pradžia: kaip suvaldyti žaibiškai progresuojančią ligą (32)

Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kuria dažniau suserga vaikai iki 5 metų...

Simona Nainė atvirai apie grožio standartus: nesijaučiu, kad turiu prieš kažką atrodyti ledinė (87)

Šou pasaulyje, scenoje ir žmonių dėmesio centre Simona Nainė praleido daugiau nei pusę savo...

Pamojuokite vasarai atsisveikindami: prasideda šalnos (4)

Astronominis ruduo prasidės vėsiais su šalnomis orais . Sinoptikai šalnas žada jau ne tik dirvos...

Gera žinia keliaujantiems: Vilniuje ir Kaune viešuoju transportu galima naudotis nemokamai (145)

Sekmadienį Vilniuje ir Kaune galima nemokamai keliauti viešuoju transportu .

Atvira liepsna užsiplieskusiame name žuvo žmogus

Sekmadienį Vilniaus ugniagesiai gavo pranešimą, kad žmonės mato atvira liepsna degantį namą, o...

Mirė Paris Hilton senelis, viešbučių magnatas Barronas Hiltonas (24)

Savo namuose Los Andžele mirė Barronas Hiltonas, viešbučių magnatas, išplėtęs savo tėvo...

Gyvai / Comic Con Baltics 2019. Delfi salė (2 diena)

DELFI HALL 12:00-12:45 Rob DenBleyker CYANIDE & HAPPINESS. Moderator: Jaq Greenspon (EN)...